Kontrolės veiksmams atrinkta per 30 rizikingų įmonių visoje Lietuvoje, juos planuojama atlikti per pirmąjį šių metų pusmetį.
„Remiantis mūsų atliekama analize, patikrų metu nustatytais faktais ir iš kitų šaltinių gaunama informacija, krovinių gabenimo tarptautiniais maršrutais veiklą vykdančiose įmonėse nustatyta mokesčių įstatymų ir Darbo kodekso pažeidimų rizika“, – teigia VMI viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas, pažymėdamas, jog didžiausias dėmesys bus skiriamas piktnaudžiavimams, susijusiems su galimu pajamų neapskaitymu bei mokesčių vengimu, darbuotojų teisių pažeidimu, galimai apgaulingu apskaitos tvarkymu, pvz., apskaitant tikrovės neatitinkančias kuro sąnaudas ar išmokas darbuotojams.
VMI pažymi, jog inicijuojamų tikrinimų tikslas nėra sankcijų ir baudų taikymas. Tikslas - padėti sąžiningam verslui užtikrinti lygios konkurencijos sąlygas bei siųsti aiškią žinutę nesąžiningiems verslininkams, kad mokesčių vengimas ir darbuotojų teisių pažeidimas nebus toleruojamas, todėl, būtų išmintinga patiems tų piktnaudžiavimų atsisakyti.
„Šiuo metu atliekami mokesčių mokėtojų kontrolės veiksmai jau patvirtina minėtų įžvalgų pagrįstumą“, - atkreipia dėmesį A. Klerauskas.
„Vienu atveju įtarimų sukėlė žemos transporto priemonių pardavimo susijusiems asmenims į trečiąsias šalis kainos, todėl į pagalbą pasitelkėme savo kolegas užsienyje ir patikrinimas bus tęsiamas bendromis pajėgomis, kitu – įtariame, kad buhalterinėje apskaitoje yra apskaitytos tikrovės neatitinkančios ūkinės operacijos.“
Transporto sektoriaus įmonėse VMI atliktų kontrolės veiksmų metu praėjusiais metais buvo nustatyta apie 3 mln. eurų papildomai į mūsų šalies biudžetą mokėtinų mokesčių.
FNTT direktoriaus Antonio Mikulskio teigimu, transporto sektoriuje FNTT atskleidžiami nusikaltimai dažniausiai susiję su pelno ir kitų mokesčių slėpimu ir vengimu, kuomet teikiami neteisingi duomenys apie pajamas, pelną ar turtą, apgaulingai tvarkoma buhalterija ir klastojami dokumentai. FNTT atliekami ikiteisminiai tyrimai dėl krovinius pervežančių bendrovių, kurios galimai mokėjo atlyginimus vokeliuose - įtariama, kad darbuotojams prie nustatyto atlyginimo buvo mokami neapskaityti priedai grynaisiais pinigais.
VMI yra įsigijusi techninę įrangą, kuri leidžia „nuskaityti“ ir analizuoti automobiliuose įrengtų tachografų duomenis, tokiu būdu aptinkant galimai neapskaitytus krovinių pervežimus. Patikrų metų bus panaudojamos ir šalies pasienyje įrengtos Numerių atpažinimo sistemos galimybės, siekiant nustatyti, ar automobilių sienos kirtimo faktai atitinka įmonių buhalterinėje apskaitoje nurodomus krovinių pervežimus už atlygį. Nustačius nusikalstamų veikų, už kurias atsakomybė yra numatyta Baudžiamajame kodekse, požymius, nedelsiant bus pasitelkiami partneriai iš FNTT, tuo tarpu kolegos iš VDI didžiausią dėmesį skirs dirbančiųjų teisių apsaugai.
„Ne vienerių metų patirtis parodė, kad bendri, su kitomis institucijomis organizuojami patikrinimai leidžia į rinkoje įsišaknijusias problemas pažvelgti kompleksiškiau. Kalbant apie transporto sektorių, per praėjusius metus gavome daugiau pranešimų nei 2016 m. apie galimus pažeidimus šio sektoriaus įmonėse. Taip pat daugėja ir iš transporto sektoriaus darbuotojų gaunamų prašymų nagrinėti darbo ginčus, o ypač tokių prašymų skaičius augo iš užsienio šalių gyventojų“, – pastebi LR vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius.
J.Gricius išskiria, kad šių bendrų inspektavimų metu įmonėse bus tikrinama ar tinkamai nustatomas darbo laiko ir poilsio režimas, ar nemokamos atostogos suteikiamos Darbo kodekse nustatytais pagrindais, ypatingas dėmesys bus skiriamas asmenų iš trečiųjų šalių įdarbinimo tvarkos pažeidimų nustatymui.
VMI pažymi, jog, siekiant mažinti mokesčių vengimo mastą transporto sektoriuje, per 2017 m. VMI atliko apie 900 kontrolės veiksmų, o už nustatytus pažeidimus surašyta apie 130 administracinių nusižengimų protokolų.
Daugiausia pažeidimų užfiksuota rengiant ataskaitas, teikiant deklaracijas, dėl kasos taisyklių nesilaikymo, dėl netinkamai vykdomos ar visai nevykdomos buhalterinės apskaitos bei mokesčių mokėtojų registrui nepateiktų duomenų.
Pernai VMI atliktų tikrinimų rezultatai parodė, kad kai kuriose įmonėse užfiksuoti nusižengimai atskleidžia transporto veiklą vykdančių verslo atstovų sukčiavimo ir mokesčių vengimo schemas, kurioms bus skiriamas ypatingas kontroliuojančių institucijų dėmesys. Iš išaiškintųjų atvejų galima būtų išskirti kelis pavyzdžius.
Kontrolės vienoje įmonėje metu nustatyta, kad prisidengiant įmonėje kaupiamais piniginiais „fondais“, iš darbuotojų buvo reikalaujama susimokėti 1000 eurų „užstatą“, o šie įmonės gauti pinigai – neapskaitomi.
Darbuotojų taip pat buvo reikalauta pasirašyti ant kasos išlaidų orderių, patvirtinančių, kad vairuotojui išmokėta tam tikra suma pinigų, tačiau realiai darbuotojas tų pinigų negavo arba gavo mažesnę sumą. Be to, atlyginimai mokami pagal nuvažiuotus kilometrus, o ne pagal galiojančius įstatymus. Pagal nustatytus faktus pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Nustatyti atvejai, kai transporto bendrovės į apskaitą įtraukia fiktyvius kasos čekius už kurą ar išlaidas, nors realiai šių išlaidų neturėjo. Tokiu būdu padidinamos įmonės veiklos sąnaudos, o išgrynintos piniginės lėšos neretai panaudojamos išmokėti darbo užmokesčiui, kuris nėra oficialiai apskaitytas. Pagal nustatytus faktus pradėti ikiteisminiai tyrimai.
Netinkamo atsiskaitymo už darbo santykius atvejis nustatytas ir kitoje transporto bendrovėje. Darbuotojų teigimu, priimant į darbą šioje bendrovėje, iš jų buvo paimamas 500 eurų depozitas, kuris nebuvo įforminamas ar apskaitomas. Šioje įmonėje užfiksuotas ir kur kas didesnės apimties nusižengimas. Vairuotojams, tik išeinant iš darbo, būdavo įforminamas grynų pinigų išmokėjimas dėl neva anksčiau neišmokėto darbo užmokesčio dalies ar įsiskolinimo už komandiruotpinigius sumomis nuo 1000 iki 10 000 eurų.
Tuo tarpu vairuotojai patvirtino, kad grynais pinigais bendrovė niekada jiems nemokėjo jokių išmokų, atlyginimas ir dienpinigiai jiems buvo išmokami tik pavedimu į jų asmenines sąskaitas bankuose. Valstybinė darbo inspekcija gavo bendrovės darbuotojų (vairuotojų) skundus ir nustatė, kad darbuotojų pateiktieji kasos išlaidų orderiai galimai yra suklastoti, dalis jų apskritai nėra apskaityta įmonės kasos knygoje. Paskaičiuota, kad tokiu principu per metus bendrovė vairuotojams tariamai išmokėjo apie 2 mln. eurų.
Viena iš bendrovių mokesčius „optimizuoti“ nusprendė savo akcininkams pardavusi krovinines transporto priemones, o vėliau jas veiklai vykdyti išsinuomavusi iš tų pačių akcininkų, kaip iš asmenų, įregistravusių individualią veiklą. Akcininkai, nuomodami transporto priemones, nepatiria tokią veiklą vykdančioms bendrovėms priskiriamų rizikų ir papildomų išlaidų, tad tokiu būdu bendrovė siekė mokestinės naudos – sumažinti apmokestinamąjį pelną.
