„Norfos“ bendradarbiavimas su „Coca-Cola HBC Lietuva“ nutrūkęs jau beveik dvejus metus.
„Coca-Cola“ už savo produkciją Lietuvoje iš prekybininkų reikalauja maždaug 10 proc. didesnės kainos nei kai kuriose kitose Europos Sąjungos šalyse. Todėl dalis mūsų šalies prekybininkų priversti pirkti ir įsivežti į Lietuvą „Coca-Cola“ gėrimus iš „pigių“ Europos šalių.
„Norfos“ vadovybė mano, kad kai kurios didžiosios tarptautinės bendrovės diskriminuoja Lietuvą savo kainų politikoje, darydamos mūsų šalį „brangią“.
Pernai, visuomenei pasipiktinus, šalies kompetentingos institucijos atliko tyrimus ir nustatė, kad Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Vidurio ir Rytų Europos šalių, populiarūs importuoti maisto produktai yra prastesnės kokybės nei Vakaruose.
Tyrimas parodė, kad produktai, pagaminti Vakaruose, yra kitokios sudėties, spalvos, konsistencijos ir skonio, nei vartoja vakariečiai, kurie valgo geresnį maistą nei lietuviai, nors produktas yra toks pat.
„Lietuvos valdžia turėtų atkreipti dėmesį ne tik į prekių kokybę, bet ir į tai, kad kai kurios didžiosios korporacijos (ne tik „Coca-Cola“) savo produkciją Lietuvoje parduoda gerokai didesnėmis kainomis nei kai kuriose kitose Europos valstybėse“, – teigė „Norfos mažmenos“ valdybos pirmininkas Dainius Dundulis.
„Kompetentingos valstybės institucijos galėtų pasiaiškinti, ar tokia didžiųjų tarptautinių bendrovių praktika mūsų šalyje nesikerta su pagrindiniais laisvos ir sąžiningos prekybos principais“, – sakė jis.
Tinklas didėja
Šiuo metu šalyje veikia 144 „Norfos“ parduotuvės. 2018 m. bendrovė planuoja atidaryti 10 naujų prekybos centrų.
„Norfos mažmenos“ 2017 metų prekių ir paslaugų apyvarta siekė 550,482 mln. eurų su pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) – 7,27 proc. daugiau negu 2016 metais, kai bendrovės apyvarta sudarė 513,176 mln. eurų. Be PVM apyvarta išaugo 7,29 proc. – nuo 427,456 mln. iki 458,612 mln. eurų.
Kainos rinkose skiriasi
Pasak Coca-Cola HBC Baltijos šalių prekybos vadovo Radomir Paunic, bendra taisyklė yra tokia, kad dėl makroekonominių priežaščių produktų kainos įvairiose rinkose skiriasi. Baltijos šalių atveju kainas papildomai veikia faktas, kad čia mes negaminame didžiosios dalies produktų asortimento.
„Tai reiškia, kad yra tiekimo grandies kaštų, tarp jų ir pakuočių ženklinimo, į kuriuos mes turime atsižvelgti taikydami produktų kainas.
Papildomai, nuo 2017 m. produktų kainoms Lietuvoje ženklios įtakos turėjo pakuočių atliekų tvarkymo per užstato sistemą kaštai.
Dėl etikos ir teisinių priežasčių mes neatskleidžiame mūsų verslo derybų detalių, tačiau reikia paminėti, kad šiuo atveju buvo palyginti produktai, kuriuos mes parduodame Baltijos šalyse ir kurių šiose šalyse neparduodame.
Mes kreipsimės į „Norfa“ atstovus, kad aptartume tai detaliau tiesiogiai ir išspręstume nesusipratimą.
Būdami atviri tolimesnei diskusijai norėtume pabrėžti, kad mūsų verslo požiūris ir bendradarbiavimas su visais klientais yra pagrįstas visišku skaidrumu ir sutelktas į pasitikėjimu pagrįstą partnerystę, siekiant mūsų klientų interesų.
Visi produktai, kuriuos parduoda Coca-Cola HBC Lietuva yra tokios pačios aukštos kokybės, kokia yra bet kurioje kitose rinkoje pasaulio mastu", – salė Radomir Paunic.
