Pasak Mykolo Romerio universiteto profesoriaus Tado Limbos, lyginant su pernai metais atliktu tyrimu, Lietuvoje verslumo indeksas šiemet sumažėjo net 4 procentais.
Tiesa, ko gero, smarkiai nerimauti nereikėtų, mūsų kaimynų rezultatas taip pat labai panašus. Latvijoje ir Estijoje indeksas mažėjo 3 proc., tačiau T.Limba neslepia - pagrindinis akcentas turėtų būti ne čia. Svarbiausia – esantis atotrūkis tarp lietuvių noro ir gebėjimų kurti verslą.
Iš Lietuvoje apklaustų 2 tūkst. respondentų, net 76 proc. išreiškė norą pradėti verslą, tačiau tik 33 proc. prisipažino, kad turi tam reikiamų gebėjimų, savybių ir kompetencijos.
„Lietuvių noras didžiulis, bet gebėjimai vertinami skeptiškai, atotrūkis yra net 43 procentai. O štai Estijos atotrūkis mažesnis“, – sakė profesorius ir pridūrė, kad pasaulio mastu, kalbant apie norą pradėti verslą ir turimas žinias, skirtumas yra vos 6 proc., bet Lietuvoje verslas gali būti labiau vertinamas kaip socialinių problemų sprendimo būdas, siekis išlipti iš skurdo.
Žinoma, būtina paminėti ir tai, kad, remiantis šiuo tyrimu, lietuvių siekis kurti ir vystyti verslą yra didžiausias Europoje, o pasaulio mastu pagal šį rodiklį Lietuvą lenkia tik penkios šalys.
Bendras Europos vidurkis pagal norą pradėti kurti nuosavą verslą – 41 procentas. Lietuva pagal šį vertinimo kriterijų yra artimesnė Lotynų Amerikos (73 proc.) ir Azijos (69 proc.) šalims. Labiau nei lietuviai nuosavo verslo trokšta tik Vietnamo, Indijos, Kinijos, Kolumbijos ir Malaizijos gyventojai, o už Lietuvos rikiuojasi Meksika ir Pietų Afrikos Respublika.
Apie tokius tyrimo rezultatus pasisakė ir Lietuvos Respublikos ūkio ministras Virginijus Sinkevičius. Anot jo, akivaizdu, kad toks rezultatas dėl norinčių kurti verslą džiugina, tačiau greitai susiduriama ir su esančia realybe, kad viskas nėra taip paprasta, žmonėms trūksta įgūdžių.
„Šios žirklės didelės, bet klausimas, ką gauname mokyklose? Žmonės labai dažnai kaltina mokesčius, bet akivizdu, kad žmonių verslai nemąsto plačiau, nesidairo į užsienio rinkas. Reikia finansinio raštingumo. Jis turėtų būti įtrauktas į mokyklų programą.
Antras dalykas – bankrotas. Mes valstybėje skiriame daug laiko diskutuodami apie verslo pradžią, bet mažai energijos sutelkiame į bankrotą. Mūsų šalyje jis priimamamas kaip nemokėjimas vykdyti verslo“, – tyrime pristatytus skaičius komentavo ministras V.Sinkevičius.
Kalbant apie priežastis, kodėl matoma tokia didelė atskirtis tarp norinčių ir galinčių kurti verslą, pasak T.Limba, vienas pagrindinių faktorių – socialinė atskiris.
„Lietuvoje daug skurdo. Būtent tiems asmenims, kurių finansinė padėtis sudėtingesnė, pradėti verslą sunkiau“, – sakė profesorius.
Kaip parodė tyrimas, Lietuvoje palankiai mokesčių sistemą vertina 32 proc. apklaustųjų, Estijoje – 48 proc., o Latvijoje – 31 proc. respondentų. Tiesa, kad reikalinga pagalba kuriant verslą nurodė tik 19 proc. apklaustųjų.
Štai „Versli Lietuva“ verslumo departamento direktorius Gytis Morkūnas teigė, kad, norint sulaukti pokyčių, susijusių su verslo kūrimu, reikėtų įvertinti ne tik tyrime kaip vieną iš problemų įvardintą administracinę naštą, tačiau ir pagalbą, kurios imantis verslo šiandien galima sulaukti daugiau.
„Kaip įvardijo, yra lyg ir didoka administracinė našta, bet, kita vertus, verslo aplinka susideda ir iš kito dalyko – kiek lengvai prieinama pagalba, konsultacijos kuriant verslą. Turime dirbti šiomis temomis“, – komentavo G.Morkūnas, ir pridūrė, kad „Versli Lietuva“ pagal gaunamas užklausas dėl verslo kūrimo pradžios daugiausia jų sulaukia iš didžiųjų Lietuvos miestų, o net 40 proc. užklausų ateina dėl verslo steigimo Vilniuje.
AGER 2018 – tai reprezentatyvus pasaulinis verslumo tyrimas, šiemet atliktas 44 pasaulio valstybėse, apklausiant beveik 50 tūkst. žmonių. Į tyrimą ketvirtą kartą patenka ir Lietuva.
Tyrimas buvo atliekamas 2017 m. balandžio 16 – birželio 16 dienomis. Šiame tyrime dalyvavo apie 2 tūkst. respondentų iš Lietuvos.
