2013 metų pabaigoje tuometis meras Artūras Zuokas ėmėsi radikalių permainų viešojo transporto srityje. Iš miesto centro išguiti maršrutiniai taksi, pradėti pirkti nauji autobusai, bet pagrindinis transporto revoliucijos tikslas buvo greitasis tramvajus, kursuosiantis maršrutu Stotis–Santariškės.
Meru tapus Remigijui Šimašiui aistros dėl greitojo tramvajaus nurimo.
Tačiau pastaruoju metu diskusiją dėl viešojo transporto bėdų viešojoje erdvėje vėl judina aktyvus vilnietis, detaliųjų planų ir nekilnojamojo turto srityje besispecializuojantis 30 metų teisininkas Kasparas Blotnys.
Ar miestui pavyks sulaukti greitojo tramvajaus, o gal yra ir kitų būdų, kaip persodinti vilniečius iš nuosavų automobilių į viešąjį transportą? Apie tai „Sostinė“ kalbėjosi su K.Blotniu.
– Yra toks posakis: turtingas miestas ne tas, kurio gatvėse daug prabangių mašinų, o tas, kuriame turtingi žmonės važinėja viešuoju transportu. Kodėl net ir vidutiniokai Vilniuje mieliau sėda prie savo automobilio vairo?
– Pirmiausia miestas yra pernelyg išsiplėtęs į pakraščius, labai trūksta socialinės infrastruktūros. Ir vien todėl gyventojams tenka įveikti didelius atstumus, o tai padaryti šiuo metu patogiausia ir greičiausia nuosavu automobiliu.
Antra, autobusai ir troleibusai vis dar per dažnai stringa spūstyse. Susiduriame su ta pačia problema – eilėje patogiau sėdėti automobilyje, o ne autobuse ar troleibuse.
Kol bus patogiau transporto grūstyse stovėti sėdint nuosavame automobilyje ir kasdien ieškoti, kuriame svetimame kieme prie darbovietės jį pastatyti, tol gyventojai rinksis automobilį.
Man didžiausią įspūdį paliko Berlynas – jame nėra daug apribojimų važiuoti automobiliu.
Tačiau susisiekimo sistema ir viešasis transportas Vokietijoje veikia taip tobulai, kad nėra absoliučiai jokio noro kur nors vykti nuosavu automobiliu.
– Kaip atsitiko, kad Vilnius iš Baltijos šalių sostinių labiausiai atsiliko viešojo transporto plėtros srityje?
– Rygoje ir Taline tramvajai yra jau seniai, todėl šiuose miestuose net neverta kalbėti apie naujas transporto rūšis – užtenka atnaujinti esamas, ir bent jau Taline tai daroma.
Aišku, ir ten padėtis nėra ideali, bet visa sistema bent jau neparemta vien dyzeliniais autobusais ir troleibusais su senu kontaktiniu tinklu kaip Vilniuje.
Turbūt didžiausia problema Vilniuje, dėl kurios niekas nesikeičia daug metų, – politinės rietenos ir ilgalaikės strategijos bei vizijos stoka.
Vieni politikai pradeda ką nors keisti, ateina kiti ir viską sustabdo arba daro priešingai.
– Kaip vertinate dabartinės savivaldybės pastangas plėtoti miesto viešąjį transportą?
– Dabar pasirinktas BRT („Bus Rapid Transit“ – greitojo autobuso) modelis. Tai yra susisiekimo sistema, kai autobusai važiuoja beveik izoliuotomis nuo kitų transporto rūšių juostomis ir veikia automatizuota eismo reguliavimo sistema, kuri visur suteikia pirmumo teisę šiems autobusams.
Iš esmės pagal šią koncepciją toks eismas būtų pritaikytas ir tramvajui. Bet kyla didelis klausimas, ar atskiros juostos nubrėžimas gatvėje autobusams ir troleibusams jau yra BRT?
Kitas klausimas – ar būtina dabartiniame Bendrajame plane užkirsti kelią kitoms galimoms transporto rūšims?
Juk miestą valdantys politikai po artėjančių rinkimų gali ir pasikeisti, gal jie turės kitų vizijų. O keisti Bendrąjį planą – ne toks paprastas procesas.
– Kai buvęs meras A.Zuokas plėtojo tramvajaus idėją, buvo kalbama apie maršrutą Stotis–Santariškės. Kuriose dar Vilniaus vietose verkiant reikėtų pertvarkyti eismą?
– Labai didelės spūstys susidaro važiuojant link miesto centrinės dalies Ukmergės gatve, taip pat iš Pilaitės.
Daugelis problemų matyti ir gyvai, ir socialiniuose tinkluose, ir žiniasklaidoje.
– Greitųjų tramvajų kritikai teigė, kad ši transporto priemonė per brangi, esą elektra, dujomis varomi autobusai būtų racionaliau. O kokia jūsų nuomonė?
– Pigiausi sprendimai, žvelgiant iš trumpalaikės perspektyvos, visuomet yra geriausi, tačiau turbūt joks didelis ir geras projektas nebuvo įgyvendintas, kai sprendimai priimami į viską žiūrint tik per trumpalaikę buhalterinę prizmę.
Kodėl visi pritaria naujų gatvių ir aplinkkelių tiesimui, o tramvajus – jau per brangu?
Mano nuomone, čia yra požiūrio, ambicijų ir fantazijos klausimas. Kiek teko bendrauti su susisiekimo specialistais, iš esmės visi pritaria, kad tramvajus, žiūrint į ilgalaikę perspektyvą, yra geriausias sprendimas.
Didžiausia problema – finansavimas. Tačiau ar viskas turėtų būti finansuojama tik iš miesto biudžeto ir ar viskas turi atsipirkti tiesiogiai? Viešasis transportas labai retai kada atsiperka tiesiogiai trumpalaike prasme.
– Gal nutiesus aplinkkelių jungtis ir paleidus daugiau greitųjų autobusų problema išsispręstų, nebereikėtų naujų, brangiai kainuojančių transporto priemonių?
– Vienas svarbiausių aukštos gyvenimo kokybės miesto bruožų – greitas, saugus ir patogus viešasis transportas, kuris nestovi spūstyse.
Pasakyti galima paprastai – kuo daugiau mieste naudojamasi automobiliais, tuo blogesnė gyvenimo kokybė.
Tad naujos gatvės problemų tikrai neišspręs. Jei greitieji autobusai būtų geriausias sprendimas, turbūt jau visur miestuose būtų išardyti bėgiai.
Autobusai niekaip nedera su modernaus miesto įvaizdžiu Europoje.
– Tebūnie greitasis tramvajus Stotis–Santariškės. Bet ar nebūtų per sudėtinga techniškai tą trasą įrengti? Juk ten eismas intensyvus, tektų ilgus kelio ruožus platinti, kiltų daug problemų.
– 2012 metais buvo patvirtintas Naujų transporto rūšių diegimo Vilniuje specialusis planas, kuriame detaliai išanalizuota Vilniaus transporto sistema, jos tobulinimo kryptys. Pagrindinė – naujos transporto rūšies – tramvajaus – linijų diegimas.
Specialiajame plane taip pat gana tiksliai numatyti galimi šių linijų sprendiniai. Yra ir daugiau įvairių studijų šia tema.
Tramvajaus privalumas yra tas, kad nereikia giliai kastis į žemę, – daug kur būtų išvengta inžinerinių tinklų iškėlimo ar rekonstravimo, taip pat archeologinių tyrimų.
Jei tai įgyvendinama Nicoje, Bordo ir kituose Europos miestuose, kuo Vilnius yra kitoks?
Dėl trukmės – jei viskas vyks kaip Vilniaus gatvės rekonstrukcijos atveju, tada bus blogai.
Tačiau jei tokio projekto imsis stipri projektuotojų ir vadybininkų komanda, bus palaikymas ne tiktai miesto, bet ir Vyriausybės mastu, viskas galėtų įvykti greičiau ir sėkmingiau, nei būtų galima tikėtis.
