Vokietijos verslininkų nuotaikas pakomentavo AHK Lietuvos biuro vadovė Audronė Gurinskienė:
– Pasauliniame gamybinės rizikos indekse („Manufacturing Risk Index 2018“) Lietuva įvertinta kaip patraukliausia Europoje. AHK atliktoje apklausoje rezultatai kiek kuklesni, bet patekome į dešimtuką. Ar tikrai turime kuo didžiuotis?
2017 metus Lietuvoje galima vadinti Vokietijos investuotojų šuoliu. Atėjo tokios kompanijos kaip „Hella“, „Continental“, daug kitų, mažesnių investuotojų. Iš tiesų Lietuva patraukli Vokietijos investuotojams.
Tai lemia gera infrastruktūra, konkurencingi atlyginimai, išvystytas kelių tinklas, jūrų uostas, greitas internetas, elektroninių paslaugų išvystymas. Taip pat vokiečiams, lyginant su kitomis šalimis, labai imponuoja lietuvių pasiryžimas mokytis ir greitas bei kokybiškas naujų dalykų įsisavinimas.
– Ar galime tikėtis, kad Vokietijos investicijos Lietuvoje augs?
Apskritai prognozės ir apklausos rodo, kad Vokietijos verslininkai ketina didinti investicijų apimtį Europos Sąjungoje, nes dėl politinių priežasčių Azija, JAV, kitos rinkos darosi mažiau patrauklios. Jei 2016 metais Europos Sąjungos šalyse ketino investuoti 55 proc. Vokietijos verslininkų, šiemet šis rodiklis išaugo iki 67 proc. Net 36 proc. Vokietijos verslininkų, dirbančių užsienyje, ketina šiemet didinti investicijas ir sukurti apie 80 tūkst. naujų darbo vietų.
Bet ar tos naujos darbo vietos tikrai bus Lietuvoje ar kitoje Baltijos valstybėje, dar klausimas. Formaliai pagal apklausą esame 7 vietoje pagal patrauklumą, realiai dalinamės 6-7 vietą su Latvija, kuri yra už mus aukščiau vos keliais procentiniais punktais Tačiau dar penkios valstybės, tarp jų Lenkija, Estija, Čekija, kurios yra geografiškai panašiai ar net labiau patraukliose vietose, mus lenkia. Tad kodėl verslininkai turėtų rinktis Lietuvą, o ne tas kitas šalis?
Manau, Lietuva privalo imtis ryžtingesnių žingsnių, kad būtų patrauklesnė investuotojams. Svarbiausia – verslas turi žinoti, kad mūsų valstybė skaidrina viešąjį sektorių, daro ryžtingas reformas, kurios ateityje leis Lietuvai pakilti į pirmąjį geriausių verslui vystyti Vidurio ir Rytų Europos šalių trejetuką.
– O kokius didžiausius trukdžius įvardina investuotojai?
Visų pirma, tai jie nežino Lietuvos. Štai Vokietijos verslo delegacija planuoja vizitą į Estiją, o į Lietuvą – neužsuks. Estija labiau pažengusi pristatant save pasauliui, ją žino, kaip pažangią šalį. Nors Lietuva kai kur juos lenkia, to niekas nežino.
Žinoma, Lietuva daro žingsnius, bet kol kas jie nepasiteisina. Nei „drąsios šalies“ įvaizdžio kūrimo kompanija, nei Darbo kodekso keitimas, kurio nepajuto net 60 proc. mūsų apklaustų investuotojų. Gal dar pajus, bet efekto, kurio tikėtasi, tikrai nėra.
Taip pat yra veiksnių, kurie temdo investuotojų patirtis Lietuvoje, o šias žinias jie perduoda ir verslo bendruomenei Vokietijoje.
– Kokios sritys problematiškiausios?
Visų pirma, yra sukaupta nemažai neigiamos patirties srityse, kur susiduriama su valdžios institucijomis. Nors pagal korupcijos indeksą esame vertinami geriau nei Latvija ir Estija, bet ne visada viskas vyksta pakankamai skaidriai ir sklandžiai.
Tai viešieji pirkimai ir problemos energetikos srityje. Pavyzdžiui, „Danpower“ situacija, kai valstybė investuotojams įsipareigojo supirkti jų gaminamą elektrą vienokiu tarifu, tačiau vėliau jį panaikino. Ši bendrovė Lietuvoje yra investavusi beveik 100 mln. eurų ir metų metus besitęsiantys ginčai su Energetikos ministerija stabdo tolimesnius investicinius planus bei tikrai neįkvepia kitų investuotojų.
Arba kitas atvejis, kai Vokietijos įmonė įsigijo žemės sklypą kurio dokumentai, kaip paskui paaiškėjo, suklastoti. Investuotojas dabar privalo grąžinti žemę ir nori atgauti sumokėtus pinigus, kas yra sunkiai įmanoma.
Kita didelė bėda, apie kurią kol kas nekalbame, bet ateityje gali tapti rimta problema – profesinis lavinimas. Daroma, bet nepadaroma aukštojo mokslo reforma, o apie profesinio mokymo sistemą, kur situacija labai prasta, kuri neparengia gerų specialistų, kalbama ir daroma per mažai. Ir tai gali tapti didele problema.
