Tiesa, kaip įspėjo specialistai, žiūrėti pro rožinius akinius nereikėtų, nes Lietuvos rinka susiduria ir su rimtais iššūkiais, kurie ateityje gali kelti dar didesnių problemų.
Štai, pavyzdžiui, tyrimo medžiaga rodo, kad savarankiškai dirbančiųjų skaičius šalies ūkyje mažėja.
Tikėtina, kad šio skaičiaus mažėjimas toliau rodo, kad keičiasi užimtumo struktūra: dalis pereina dirbti samdomais darbuotojais, dažnai netgi keičia veiklą. Tai lemia gan sparčiai augantis ekonominis aktyvumas šalyje ir didėjantis samdomųjų darbuotojų darbo užmokestis.
Kaip teigė specialistai, ši verslumo forma tampa mažiau patraukli ir dėl pastaruoju metu keičiamos įstatymų bazės, reglamentuojančios savarankiškai dirbančių asmenų veiklą.
„Tai kelia nerimą, nes vertimasis individualiąja veikla ir užimtumas yra kelias į verslą. Kas tai lemia? Galbūt įvestos „Sodros“ grindys, kai neuždirbdamas minimalaus atlyginimo turi susimokėti mokesčius, tarsi jį uždirbtum“, – sakė „Verslios Lietuvos“ Verslumo departamento direktorius Gytis Morkūnas.
Besiverčiančių individualiąja veikla sumažėjo 5 tūkstančiais. Tiesa, yra ir tokių, kurie atsisakę individualiosios veiklos įsteigė savo įmonę, tačiau tikslaus skaičiaus specialistai pasakyti negalėjo.
Ne mažesnė problema – darbuotojų stoka. Pasak tyrimo medžiagos, su tinkamos kvalifikacijos darbuotojų stokos problema susiduria visi Lietuvos ūkio sektoriai. Tai rodo, kad situacija rinkoje tebėra sudėtinga.
Daugiausia darbuotojų, kaip nurodoma tyrime, trūksta pramonės sektoriuje, net 37 proc., statybos sektoriuje – 23 proc., prekybos – 18 proc.
Vis dėlto darbuotojų trūkumas skatina įmones ieškoti verslo plėtros sprendimų – didinti investicijas į materialųjį turtą, o tai didina našumo augimą tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu ir gerina Lietuvos ekonomikos augimo perspektyvas.
Ne mažesnis nerimas jaučiamas ir dėl mažėjančio įmonių bei kompanijų pelningumo, tačiau „Verslios Lietuvos“ vyriausiasis analitikas Vadimas Ivanovas praėjusius metus vertina labai teigiamai.
„Ekonominė situacija 2017 m. buvo labai palanki. Makroekonominė aplinka buvo gera. Kodėl? Vienas dalykas – eksporto augimas. Taip pat augo privatus vartojimas, investicijos“, – praėjusius metus apibendrino V.Ivanovas. Jo teigimu, stipriai augo statybų sektorius, antroje vietoje – gamyba, paslaugų sektorius.
„Tiesa, tokia pati palanki prognozė numatoma ir 2018–2019 metais”, – sakė jis, bet kaip vieną iš didelių problemų teigė matantis pelno augimo tempo lėtėjimą.
„Pelno augimo tempas lėtėja. 2016 metais įmonių pelnas didėjo 16 proc., o 2017 m. augimas sulėtėjo iki 11 proc. Verslas susiduria su spaudimu didinti darbo užmokestį, o tai didina jų sąnaudas“, – įspėjo V.Ivanovas.
Anot analitiko, kompanijų pelno mažėjimas signalizuoja, kad artėja situacija, kai verslo galimybės investuoti į savo plėtrą mažės.
„Versli Lietuva“ taip pat siūlo mažinti savarankiškos veiklos formų įvairovę ir sukurti vieną bendrą, kuria galėtų naudotis visi, taip pat palengvinti jos administavimą.
„Skirtingos formos sukuria nereikalingą painiavą, skatina mokestinį arbitražą ir trukdo verslo plėtrai. Turėtų būti sukurta bendra verslo forma, kuri pakeistų iki šiol visas egzistavusias verslo formas. Ji visiems būtų vienoda ir lengvai administruojama“, – kalbėjo „Verslios Lietuvos“ Verslo aplinkos gerinimo vadovas Vytautas Adomaitis.
