Lietuviška kasdienybė: greitieji traukiniai sulėtėjo, autobusų vežėjai tykoja pelno

Dažnai važinėjantieji tarp Kauno ir Vilniaus jau spėjo priprasti prie vakarietiški lygio komforto: 100 kilometrų atstumą ekspreso traukiniai įveikė per valandą ir kelias minutes, greitieji – per valandą ir penkiolika minučių.

Nuo šių metų gegužės 10 dienos traukinių keleivių rojuje paskelbta pertrauka – iki liepos. <br> M.Patašiaus nuotr. 
Nuo šių metų gegužės 10 dienos traukinių keleivių rojuje paskelbta pertrauka – iki liepos. <br> M.Patašiaus nuotr. 
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2018-05-17 08:18

Daugelis dirbančių viename mieste, gyvenantys – kitame jau paliko garažuose savo nuosavus automobilius, persėdo į traukinius: be jokių kliūčių iš tašo A pasieki tašą B, ir dar nereikia murdytis spūstyse, žiovauti prie šviesoforų.

Tačiau nuo šių metų gegužės 10 dienos traukinių keleivių rojuje paskelbta pertrauka iki liepos 8 dienos. Pragaro, tiesa, irgi nežadama, tačiau dėl būtinų rekonstrukcijos darbų greitųjų maršrutų sumažėjo, tad ir tie traukiniai, kurie daugiau kaip pusantros valandos važiuoja maršrutu Vilnius-Kaunas, būna pilnutėliai, ypač popietinėmis valandomis bei pavakare.

Prekiniams traukiniams – atskiras kelias

Taip atsitiko ne dėl to, kad „Lietuvos geležinkeliai“ keičia grafikus dėl kapitalinių darbų. Mat pradedama geležinio aplinkkelio Paneriai – Pušynas antrojo kelio tiesyba.

Nutiesus aplinkkelį, krovininiai ir keleiviniai traukiniai nebetrukdys vieni kitiems, o ir keleiviams bus daugiau patogumų.

„Geresnis organizavimas bei miestus aplenkiantys krovininiai traukiniai – tai tik dalis tikslų, kurie bus pasiekti baigus Vilniaus aplinkkelio Pušynas–Paneriai antrojo kelio statybą.

Praėjusiais metais gerokai anksčiau užbaigę dalį Kauno aplinkkelio ruožo Jiesa-Rokai rekonstrukcijos, šiemet „Lietuvos geležinkeliai“ apsukų mažinti neketina – pradedamas naujas infrastruktūros remonto etapas“, – bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ skalbinius skalbė Keleivių vežimo direkcijos direktorius Linas Baužys.

Po geležinkelio remonto, keleivinis ir krovinių transportas netrukdys vienas kitam.

„Linija Vaidotai (Pušynas) – Paneriai bus skirta išskirtinai prekinių traukinių eismui. Tai yra baigiamasis Vilniaus aplinkkelio (Kyviškės – Valčiūnai – Vaidotai – Paneriai) etapas, ateityje leisiantis prekinius traukinius nukreipti nuo Vilniaus miesto ir taip sumažinti krovininių sąstatų keliamą triukšmą.

Baigus įgyvendinti projektą, didės geležinkelio ruožo pralaidumas, traukinių eismo organizavimas taps paprastesnis“, – paaiškino „Lietuvos geležinkelių“ Komunikacijų departamento projektų vadovė Novilė Aleksejevaitė.

Patirs nepatogumų

Vykdant remonto darbus bus ribojamas dalies traukinių eismas, todėl nuo gegužės 10 d. koreguojami traukinių Vilnius-Kaunas, Vilnius-Trakai, Vilnius-Varėna-Marcinkonys ir Vilnius-Šiauliai tvarkaraščiai.

Visgi, pasak „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus pavaduotojo, populiariausių reisų traukiniai ir toliau kursuos.

Pagal laikinai pakeistus grafikus ir nuvažiuoti į darbą, ir parvykti namo tikrai galima, tik jau ne taip patogiai, kaip anksčiau.

Tarkime, praėjusį ketvirtadienį – pirmąją dieną po to, kai buvo pakeisti grafikai, vos radau vietą atsisėsti iš Vilniaus 16 val. 50 min. išvykusiame traukinyje, iki Kauno dardėjusiame net 1 val.37 min.

Tiesa, didžiausia kamšatis buvo iki Lentvario ir Vokės, iki ten važiavo dauguma Vilniaus Geležinkelio stotyje dirbančių darbininkų.

„Patogumų nelauk visą vasarą, nes į vieną traukinį vakarais sulips dviejų keleiviai“, – tarpusavyje gąsčiojo geležinkelietės.

Anksčiau panašiu laiku, 16 val. 30 min. Kauną galėjai pasiekti per 1 val. 06 min. Pasikeitus grafikui, Vilniuje dirbantis kaunietis bus laimingas, spėjęs į greitąjį (1 val. 08 min. važiuojantį traukinį) – tai paskutinė jo galimybė pasiekti Kauną nežiovaujant iš nuobodulio. Nes visi vėlesni traukiniai, iki pat 22 valandos 10 min., pūškuos ilgiau nei pusantros valandos.

Dauguma traukinių tiek į vieną pusę, tiek į kitą važiuoja per pusantros valandos, su visais sustojimais.

„LG“ atstovė N.Aleksejevaitė paaiškino, kodėl parinkta daugiausiai maršrutų su visais sustojimais, nors atrodytų, kad populiariausi, daugiausiai keleivių surenkantys yra būtent greitieji traukiniai.

Bet pasirodė, kad geležinkelių logistika turi savo logiką: „Įprastai traukinių eismas ruože Vilnius-Kaunas organizuojamas taip: piko metu (rytais ir vakarais) važiuoja be sustojimų vykstantys ekspreso traukiniai bei traukiniai, stojantys tarpinėse stotelėse. Esant eismo apribojimams, toks kiekis traukinių pravažiuoti nebegali.

Dėl šios priežasties piko metu važiuojantys traukiniai sustoja ir tarpinėse stotelėse, tam, kad susisiekimo su didmiesčiais neprarastų mažesnių miestų gyventojai. Tarpinėse stotelėse įlipa ir išlipa nemaža dalis nuolatinių „Lietuvos geležinkelių“ klientų, kurie traukinį renkasi kaip kasdienę transporto priemonę važiuoti į darbus ir namo“.

Anksti kėlęs – nesigailėsi

Tiesa, jei reikia pakliūti į Vilnių ar Kauną labai greitai ir labai anksti – jokių bėdų. Iš Vilniaus išvažiavę 4 val.40 min. po valandos ir 6 minučių jau būsite Kaune. Tik ką ten veiksite be ketvirčio penktą valandą ryto? Kavinės dar nedirba, naktiniuose baruose alkoholįs Kaune jau kelinti metai nepardavinėjamas.

„LG“ vadovai paaiškino, jog taip anksti į Kauną traukinys atvyksta todėl, kad grįždamas atgal, 5 ryto (Vilniuje būna 6 val.28 min) surinktų ankstyvose pamainose sostinėje dirbančius darbininkus, gyvenančius miestuose ir miesteliuose nuo Kauno iki Žemųjų Panerių.

Jei į darbą Vilniuje jums nereikia labai anksti, yra gana greitas (1 val. 16 min.) traukinys, į sostinę atkeliaujantis 9 val.48 min. Toliau iki vakaro – jau važiuosite ilgai. O Kaune iš Vilniaus per valandą ir 17 minučių spėsite į darbą dar 9 valandai ryto.

Atidžiau pastudijavus LG tvarkaraštį susidaro įspūdis, jog Kaune dirbančių vilniečių ar atvykusiųjų iš kitų tarp šių didmiesčių esančių vietovių Kaune yra daugiau, nei sostinėje – traukinių grafikai jiems patogesni atvykti į darbą ir grįžti namo. Tai turbūt – Kauno mero Visvaldo Matijošaičio svajonė, bet faktinė padėtis dar yra kitokia.

Dar viena įdomybė: traukiniai su visais sustojimais iš Vilniaus į Kauną atvyksta greičiau (per 1 val. 33 min), nei iš Kauno į Vilnių (per 1 val. 37 min.) nors atstumas juk tas pats!

Pasirodo, šis skirtumas susidarė dėl geležinkelio remonto ypatumų.

Praturtins istorinėmis žiniomis

Trenktis iš Kauno į Vilnių daugiau kaip pusantros valandos, su visais sustojimais, įsikyri, jau ir visas Facebook naujienas perskaitai. Kita vertus, ilga kelionė teikia peno savo šaliai geriau pažinti.

Greitoju traukiniu, artėdami prie Vilniaus, prašvilpiame pro Rykantų (Trakų raj.) stotelę ir retas žino, kad 1812 metais Rykantuose vyko vienas pirmųjų mūšių tarp Prancūzijos Napoleono kariuomenės ir rusų, šį mūšį minėjo Levas Tolstojus savo genialaus romano „Karas ir taika“ puslapiuose.

Taip ir greituoju traukiniu lėkdami Kauno link net nepastebime mažytės Karčiupio gyvenvietės, o čia auga 6,1 m apimties ir 27 m aukščio, apie 250 metų amžiaus ąžuolas, išsiskiriantis labai tiesiu kamienu, įsteigtas hidrografinis draustinis.

Pasibaigus remontams, geležinkelininkai žada vėl grąžinti greitųjų traukinių grafiką. Žadama ir naujų paslaugų. „LG“ atstovė N.Aleksejevaitė sakė, jog planuojama atnaujinti susisiekimą traukiniais maršrutu Klaipėda-Šilutė. Tikimasi, kad naujas produktas keleiviams bus pristatytas dar šią vasarą.

Žada ir pajūrio ekspresą

„LG“ atstovė patikino, jog pernai išbandytas Pajūrio ekspresas, kuriuo keleiviai, suderinus su autobusų ir keltų maršrutais, galės vykti į pajūrio kurortus, net iki Nidos. Tiesa, nuo kada pradės veikti ši paslauga ir kiek dažnai traukinių pagalba bus galima pasiekti pajūrio kurortus, kokios bus paslaugų kainos, kol kas nenuspręsta.

O kol vyksta geležinkelio remonto darbai, rankas iš džiaugsmo turėtų trinti autobusų vežėjai – juk net ir atsižvelgus į galimas spūstis įvažiavus į miestus, tarp Kauno ir Vilniaus autobusais keliauti bus patogiau.

Tačiau kalbinti kauniečių bendrovės „Kautra“ išvadų daryti dar neskubėjo.

„Po šių kelių dienų dar nematyti, kad keleivių srautas būtų padidėjęs. Reikėtų žiūrėti mėnesio pabaigoje, tuomet gal bus matyti skirtumas. Kol kas per trumpas laikotarpis“, – atsargiai kalbėjo „Kautros“ marketingo vadybininkas Justinas Vadluga.

 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.