Ministrų kabinetas reformoms posėdyje pritarė bendru sutarimu.
V.Vasiliauskas Vyriausybės posėdyje kalbėjo, jog ministrų kabineto pasiūlymai juda teisinga kryptimi, bet jie – nepakankami.
„Kryptis teisinga, bet, mūsų vertinimu, nepakankama, nes, manome, ekonominio pakilimo laikotarpiu iš tikrųjų reikėtų priimti sprendimus, kurie būtų orientuoti į vidutinį ir ilgalaikį laikotarpį tam, kad, atėjus blogiems laikams, o jie tikrai ateis, mes būtume pasiruošę. Dėl to sakome, kad siūlomas paketas nėra pakankamas“, – teigė V.Vasiliauskas.
Jis apgailestavo, jog į Lietuvos banko pastabas nebuvo atsižvelgta.
„Mes tai vertiname kaip prociklinę fiskalinę politiką, kas ekonominio pakilimo laikotarpiu paprastai nėra racionalu. Pagrindinis dalykas, kur mes matome problemas, tai iš principo siūlymas nedidinti perskirstymo, o tai viena iš esminių mokesčių sistemos ydų“, – tvirtino V.Vasiliauskas.
Jis balandį, peržvelgęs ministrų kabineto planus, kalbėjo, jog Lietuvos bankas siūlė panaikinti verslo liudijimus, suvienodinti su darbo santykiais susijusios veiklos ir individualios veiklos apmokestinimą. Taip pat dar siūlė įvesti visuotinį progresinį nekilnojamo turto mokestį, kuris būtų paprastas, skaidrus ir aiškus.
Vyriausybė žada didinti neapmokestinamas pajamas, sujungti darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas, mažinti socialinio draudimo įmokas ir įvesti „Sodros“ įmokų lubas, o bazinės pensijos mokėjimą perkelti į valstybės biudžetą.
Taip pat siūloma nutraukti „Sodros“ įmokas į antros pakopos pensijų fondus. Juose norintis kaupti darbuotojas turės mokėti 4 proc. atlyginimo, o valstybė ir toliau prisidės 2 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Žadama nekilnojamojo turto mokesčiu apmokestinti antrąjį ir tolesnius vieno žmogaus būstus.
Pagal sudarytą planą, mažės darbo jėgos mokesčiai ir gaunantiems vidutines pajamas asmenims atlyginimas į rankas vidutiniškai augs apie 55 eurus. Pajamų didėjimą turėtų pajusti apie milijonas dirbančiųjų.
Įvykdžius reformą švietimo srityje, tikimasi, kad mokinių pasiekimai tarp regionų ir didmiesčių sumažės 50 proc., patyčių lygis kris ketvirtadaliu, ilguoju laikotarpiu apie 1,5 karto padidės atlyginimai baigusiems geresnes mokyklas ir įgijusiems aukštąjį išsilavinimą.
Siekiama, kad 26 tūkst. daugiau vaikų galėtų lankyti būrelius, į mokyklas ateitų daugiau jaunų mokytojų. Vyriausybė žada, kad jau kitąmet vidutinė mokytojo alga sieks tūkstantį eurų. Taip pat 16 proc. didės jaunų dėstytojų atlyginimai, augs doktorantų stipendijos.
Tikimasi, kad siūlomi pakeitimai įsigalios nuo kitų metų pradžios.
Profsąjungos abejoja pokyčiais
Lietuvos profesinių sąjungų vertinimu, mokesčių ir pensijų reformų pertvarka kreipiama abejotina linkme ir bus naudinga tik dideles pajamas gaunantiems šalies gyventojams.
„Manome, kad dėl kai kurių siūlomų klaidingų sprendimų, reforma nepasieks pagrindinio tikslo bei Lietuvoje nesumažins pajamų nelygybės bei socialinės atskirties“, – pažymi Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė.
LPSK pastebi, kad dalis pasiūlymų galimai žalingi arba jų naudingumas abejotinas.
Kalbėdamos apie mokesčių reformą, profsąjungos atkreipė dėmesį į šiuos pagrindinius aspektus: gyventojų pajamų mokestis (GPM) mažinamas plečiant neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD), nors valstybės pajamos ir taip nepakankamos;
daliniai progresiniai GPM tarifai įvedami tik darbo užmokesčiui, o reikėtų daugiau apmokestinti ne darbo pajamas;
„Sodros“ bazinė pensija perkeliama į Valstybės biudžetą, bet jo mokesčių bazė neplečiama ir nenumatoma didinti bazinės pensijos finansavimo;
visi siūlomi minėti mokesčių pakeitimai reiškia mažesnes valstybės pajamas, nors Vyriausybės priemonių plane pažadėta „sistemiškai didinti išlaidas socialinei apsaugai, kartu užtikrinant valstybės finansinį stabilumą. Valstybės socialinių įsipareigojimų didėjimą susieti su socialinės paramos veiksmingumo didinimu“. Tuomet siektinu valstybės socialinių įsipareigojimų rodikliu įvardintas ES vidurkis (vidutiniškai ES valstybės narės socialinei apsaugai skiria 19,5 proc. bendrojo vidaus produkto, o Lietuva – tik 11,5 proc.), deja, LPSK vertinimu, atsižvelgiant į dabartinius siūlymus, valstybės galimybės didinti socialinės apsaugos finansavimą po reformos sumažės.
Tuo metu pensijų reformoje, LPSK teigimu, norima mažinti įmoką „Sodros“ pensijai, manipuliuojant visuomenės neinformuotumu ir tai pristatant kaip „Sodros“ išlaisvinimą nuo II-osios pakopos finansavimo;
siūloma II-osios pakopos pensijų reforma apims tik fondų valdytojų aprūpinimą klientais;
nesirūpinama, kas nutiks po to, kai į II-ąją pakopą bus pervestos žmonių ir valstybės lėšos;
pensijų fondams nesiūloma prisiimti jokių įsipareigojimų dėl pensijų dydžių.
„Taip pat kyla klausimas, kodėl Lietuvoje nesiūloma didinti biudžeto perskirstymo nuo 29 proc. (ES vidurkis yra 35 proc.); nenumatoma realių progresinių mokesčių bei visai nekalbama apie profesinių pensijų per sektorines kolektyvines sutartis sudarymo galimybes“, – rašoma LPSK pranešime.
