Pasak jos, vidutinis sunkiasvorio automobilio vairuotojo iš trečiosios šalies atlyginimas yra 597 eurai, vietinio gyventojo – 606.
Antra pagal populiarumą profesija, kurią renkasi atvykėliai – suvirintojo (apie 400 žmonių), taip pat dažnos profesijos – lengvųjų automobilių, taksi vairuotojai, virėjai, mūrininkai, betonuotojai, metalinių konstrukcijų ruošėjai-montuotojai, tinkuotojai, siuvėjai, elektromechanikai, statybininkai, mėsininkai, žuvų darinėtojai.
„Iš visų šitų profesijų išsiskiria metalinių konstrukcijų ruošėjai-montuotojai bei virėjai – tai yra tie atvejai, kai užsieniečiams toje pačioje įmonėje mokamas darbo užmokestis buvo didesnis negu Lietuvos gyventojams toje pačioje įmonėje. Tai gali būti ir dėl kvalifikacijos skirtumų, taip pat galbūt yra kitokių aspektų, kurių mes savo statistikoje nematome, pavyzdžiui, galbūt užsieniečiai dirba daugiau valandų arba darbdaviai vietos rinkoje neranda tinkamo darbuotojo“, – komentavo „Sodros“ atstovė.
„Sodra“ konkrečių duomenų, iš kokių tiksliai šalių yra užsieniečiai, neturi, bet, pasak J. Varanauskienės, numanoma, kad sunkvežimių vairuotojai daugiausiai yra ukrainiečiai, baltarusiai, atsiranda moldavų.
Nuo 2018-ųjų sausio įvestos „Sodros“ grindys – tai reiškia, kad už darbuotojus, neuždirbančius minimalaus atlyginimo, darbdaviai mokesčių „Sodrai“ pradėjo mokėti kaip už uždirbančius minimalų atlyginimą. Nauja tvarka įtaką darė ir Lietuvoje dirbantiems užsieniečiams.
Atvykėlių, uždirbančių mažiau nei minimalų atlyginimą, metų pradžioje mažėjo – dažniausiai jų atlyginimas buvo padidinamas, pasakojo J. Varanauskienė.
Per tris pirmuosius šių metų mėnesius užsieniečiai iš trečiųjų šalių iš viso sumokėjo 5,3 mln. eurų socialinio draudimo įmokų: sausį – 1,7 mln, vasarį – 1,6 mln., kovą – 2 mln. eurų.
Lietuvoje, nors ir tik su darbo leidimais, įsidarbinę užsieniečiai moka tokius pat mokesčius, kaip ir vietiniai. „Iš principo tokie mokesčiai taikomi tam, kad neiškreiptų konkurencijos sąlygų ir kad vietos žmonės dėl to nebūtų nuskriausti“, – komentuoja J. Varanauskienė.
Pasak jos, su kai kuriomis trečiomis šalimis yra sudarytos tarpusavio sutartys tarp socialinio draudimo institucijų, kurių kiekviena nusako sąlygas, kuriomis remiantis, pavyzdžiui, skaičiuojamas darbo stažas ir kaip įgytos teisės į pensiją gali būti realizuotos gimtojoje šalyje.
