Bedė pirštu: nuotekos išvalomos nepakankamai

Per dvidešimt metų nesugebėjome įvykdyti įsipareigojimo tankiai gyvenamose teritorijose užtikrinti tinkamo centralizuoto geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų surinkimo ir šalinimo, todėl Europos Komisija prieš Lietuvą pradėjo pažeidimo procedūrą. Nors į infrastruktūrą investuoti milijardai ES paramos lėšų, Lietuva priversta raudonuoti dėl išgriebimo duobių, į gamtinę aplinką iš valymo įrenginių išleidžiamų nuotekų, ne visada išvalomų iki reikiamų parametrų. Dėmesio centre atsidūrė Kėdainiai, už galvų susiėmė ir daugelis kitų savivaldybių.  

Nuotekose esantis azotas ir fosforas kenkia gėlo vandens ir jūrų aplinkai, lemia pernelyg greitą dumblių bei aukštesniųjų augmenijos formų augimą – reiškinys vadinamas eutrofikacija.  <br> A.Žuko nuotr.
Nuotekose esantis azotas ir fosforas kenkia gėlo vandens ir jūrų aplinkai, lemia pernelyg greitą dumblių bei aukštesniųjų augmenijos formų augimą – reiškinys vadinamas eutrofikacija.  <br> A.Žuko nuotr.
Nuotekose esantis azotas ir fosforas kenkia gėlo vandens ir jūrų aplinkai, lemia pernelyg greitą dumblių bei aukštesniųjų augmenijos formų augimą – reiškinys vadinamas eutrofikacija.  <br> A.Žuko nuotr.
Nuotekose esantis azotas ir fosforas kenkia gėlo vandens ir jūrų aplinkai, lemia pernelyg greitą dumblių bei aukštesniųjų augmenijos formų augimą – reiškinys vadinamas eutrofikacija.  <br> A.Žuko nuotr.
Nuotekose esantis azotas ir fosforas kenkia gėlo vandens ir jūrų aplinkai, lemia pernelyg greitą dumblių bei aukštesniųjų augmenijos formų augimą – reiškinys vadinamas eutrofikacija.  <br> A.Žuko nuotr.
Nuotekose esantis azotas ir fosforas kenkia gėlo vandens ir jūrų aplinkai, lemia pernelyg greitą dumblių bei aukštesniųjų augmenijos formų augimą – reiškinys vadinamas eutrofikacija.  <br> A.Žuko nuotr.
Nuotekose esantis azotas ir fosforas kenkia gėlo vandens ir jūrų aplinkai, lemia pernelyg greitą dumblių bei aukštesniųjų augmenijos formų augimą – reiškinys vadinamas eutrofikacija.  <br> A.Žuko nuotr.
Nuotekose esantis azotas ir fosforas kenkia gėlo vandens ir jūrų aplinkai, lemia pernelyg greitą dumblių bei aukštesniųjų augmenijos formų augimą – reiškinys vadinamas eutrofikacija.  <br> A.Žuko nuotr.
Nuotekose esantis azotas ir fosforas kenkia gėlo vandens ir jūrų aplinkai, lemia pernelyg greitą dumblių bei aukštesniųjų augmenijos formų augimą – reiškinys vadinamas eutrofikacija.  <br> A.Žuko nuotr.
Nuotekose esantis azotas ir fosforas kenkia gėlo vandens ir jūrų aplinkai, lemia pernelyg greitą dumblių bei aukštesniųjų augmenijos formų augimą – reiškinys vadinamas eutrofikacija.  <br> A.Žuko nuotr.
Nuotekose esantis azotas ir fosforas kenkia gėlo vandens ir jūrų aplinkai, lemia pernelyg greitą dumblių bei aukštesniųjų augmenijos formų augimą – reiškinys vadinamas eutrofikacija.  <br> A.Žuko nuotr.
Nuotekose esantis azotas ir fosforas kenkia gėlo vandens ir jūrų aplinkai, lemia pernelyg greitą dumblių bei aukštesniųjų augmenijos formų augimą – reiškinys vadinamas eutrofikacija.  <br> A.Žuko nuotr.
Nuotekose esantis azotas ir fosforas kenkia gėlo vandens ir jūrų aplinkai, lemia pernelyg greitą dumblių bei aukštesniųjų augmenijos formų augimą – reiškinys vadinamas eutrofikacija.  <br> A.Žuko nuotr.
Nuotekose esantis azotas ir fosforas kenkia gėlo vandens ir jūrų aplinkai, lemia pernelyg greitą dumblių bei aukštesniųjų augmenijos formų augimą – reiškinys vadinamas eutrofikacija.  <br> A.Žuko nuotr.
Nuotekose esantis azotas ir fosforas kenkia gėlo vandens ir jūrų aplinkai, lemia pernelyg greitą dumblių bei aukštesniųjų augmenijos formų augimą – reiškinys vadinamas eutrofikacija.  <br> A.Žuko nuotr.
Nuotekose esantis azotas ir fosforas kenkia gėlo vandens ir jūrų aplinkai, lemia pernelyg greitą dumblių bei aukštesniųjų augmenijos formų augimą – reiškinys vadinamas eutrofikacija.  <br> A.Žuko nuotr.
Daugiau nuotraukų (8)

Irma Kazlauskaitė

May 29, 2018, 3:59 PM

Iki įsipareigojimo dar toli gražu

Į nacionalinę teisę perkelti ES teisės aktai numato, kad miesto nuotekų surinkimo sistemos turi būti visose koncentruotai gyvenamose teritorijose, vadinamose aglomeracijomis, kuriose gyventojų skaičius siekia 2 tūkst. Lietuvoje tokių ir didesnių aglomeracijų identifikuota 75. 

Europos Komisija priekaištauja Lietuvai: didžiojoje dalyje aglomeracijų (58) nuotekų tvarkymo paslauga turi būti teikiama 98 proc. gyventojų (kitose teritorijose – 95 proc. gyventojų), o iki to įsipareigojimo dar toli gražu. 
Prie nuotekų tinklų yra prisijungę tik 72 proc. gyventojų, prie vandentiekio – 80 proc. Miesteliuose ir kaimuose vis dar įprastos vadinamosios išgriebimo duobės, kurios teršia aplinką, gyventojai vangiai jungiasi prie nuotekų surinkimo ir šalinimo tinklų.

Individualios nuotekų valymo sistemos šiose teritorijose priimtinos tik išimtiniais atvejais, pvz., jeigu nutiesti magistralinius tinklus iki objekto pernelyg brangu. Tačiau nuotekų išvalymo kokybę bet kuriuo atveju privalu užtikrinti visur vienodą.

Taikomi griežtesni kokybės reikalavimai

Nuotekose esantis azotas ir fosforas kenkia gėlo vandens ir jūrų aplinkai, lemia pernelyg greitą dumblių bei aukštesniųjų augmenijos formų augimą – reiškinys vadinamas eutrofikacija. 

Į aplinką išleidžiamų išvalytų nuotekų kokybė vertinama pagal atitiktį reglamentui, kuris nustato didžiausią leistiną pagrindinių teršalų – biocheminio deguonies suvartojimo, bendrojo azoto ir bendrojo fosforo – koncentraciją.

Atsižvelgiant į nuotekas priimančių vandenų būklę, visa Lietuvos teritorija yra pripažinta eutrofikacijai jautria zona, todėl nuotekų valymui taikomi griežtesnis reikalavimai. 

Aglomeracijose nuo 2 tūkst. gyventojų nuotekos turi būti valomos antriniu (biologiniu) ar jam prilygstančiu valymu, o 10 tūkst. gyventojų ir didesnėse aglomeracijose – tretinius valymu, papildomai šalinant azotą ir fosforą. 
Pagal nuotekų tvarkymo reglamentą, bendrojo azoto didžiausia leistina metinė koncentracija aglomeracijose iki 10 tūkst. gyventojų yra 20 mg litre, iki 100 tūkst. gyventojų – 15 mg/l, o didžiuosiuose miestuose – 10 mg/l. 

Privalu užtikrinti, kad išleidžiamose nuotekose bendrasis azotas būtų išvalytas ne mažiau kaip 70–80 proc., bendrasis fosforas – 80 proc.

Kėdainiai suka galvas

Kėdainių miesto valymo įrenginiai, kurie rekonstruoti pasitelkus ES paramos lėšas, bendrąjį azotą išvalo nepakankamai – apie 68 proc. Litre išvalytų nuotekų lieka 20–22 mg azoto. Toks kiekis nėra pastebimas vizualiai ir neužuodžiamas, tačiau tai jokia paguoda – ES reikalavimai yra griežtesni.  

Rajono meras Saulius Grinkevičius pasakoja, kad visos procedūros buvo atliekamos pagal nustatytus reikalavimus, tačiau bėda ta, kad buvo netinkamai įvertintos nuotekos: „2004 m. atlikta studija, nustatytas teršalų, nuotekų debito kiekis. Parengtas techninis projektas. Pasirodo, duomenys nebuvo tiksliai nustatyti. Valymo įrenginiai nesugeba nuotekų išvalyti iki reikiamos kokybės. Atrankos komisijoje dalyvavo 7 specialistai, iš jų trys iš Vilniaus, atsakingi už įrenginių parinkimą ir pirkimą“.

Paaiškėjus problemai tapo akivaizdu, kad valymo įrenginius teks rekonstruoti, kitaip nuotekų valymo kokybės kriterijų užtikrinti nepavyks. Reikalingos papildomos investicijos – 3,5 mln. eurų. 

Techninis projektas parengtas, vyksta objekto rekonstrukcijos finansavimo šaltinių paieškos. Kėdainių rajono meras apgailestauja, kad AM prie projekto sutinka prisidėti tik 50 proc., likusias išlaidas turėtų pasidalyti savivaldybės admnistracija ir jos valdoma įmonė „Kėdainių vandenys“. 

S. Grinkevičius skėsčioja rankomis: savivaldybė pinigų neturi ir skolintis iš banko negali nė cento, o „Kėdainių vandenims“ jau kvepia bankrotas. Tikimasi, kad su AM pagalba pavyks rasti problemos sprendimą.  

Dar vienas galvosūkis – dumblo tvarkymas

Dar vienas vandentiekininkų  bei savivaldybių galvosūkis – ką daryti su dumblu, susidarančių miestų valymo įrenginiuose. 

Vienam gyventojui per metus susidaro apie 15 kg nuotekų dumblo. Jis naudojamas kompostavimui, energetinių kultūrų tręšimui rekultivuojant pažeistas teritorijasarba  yra kaupiamas dumblo aikštelėse džiovintų granulių pavidalu, jei dėl esančių pavojingų medžiagų negali būti naudojamas kaip trąša. 

Kėdainiuose jau keleri metai, kai pastatyti ir eksploatuojami dumblo apdorojimo įrenginiai. Dumblas pūdomas, proceso metu išgautos dujos paverčiamos elektra ir šilumos energija. Vėliau išdžiovintos dumblo granulės kraunamos į maišus ir sandėliuojamos. 

Per metus susikaupia ištisas kalnas dublo granulių – per 600 t, o kartu su augančiu kalnu auga ir problema. Mat nėra atsakymo, kiek laiko reikės sandėliuoti šį produktą. Granulės 95–97 proc. sausumo, energine verte pranoksta malkas ir prilygsta rudajai angliai, tačiau kol kas nėra panaudojamos. Deginimui reikalinga speciali technologija, kuri Lietuvoje dar nėra įdiegta.

Principas „teršėjas moka“ galioja visiems

Irmantas Valūnas

Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento direktoriaus pavaduotojas

Už infrastruktūros plėtros darbų ir paslaugų vykdymą, pirkimą atsakingas savininas. Niekas geriau nesuplanuos už savivaldybes. Techniniai parametrai – projektuotojų atsakomybė. Dėl Kėdainių problemų sprendimo ieškome kelių. Pagal projektų finansavimo taisykles gali būti skirta 50 proc. reikalingos sumos, kita dalis randama iš kitų šaltinių: teršėjas moka. 

Individualių nuotekų tvarkymo. Numatyti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos nauji veiklos prioritetai. Įtraukas individualių nuotekų tvarkymo patikrinimas, ypač prie telkinių, kurių ekologinė būklė nėra gera. 
Planuojama sukurti individualių nuotekų tvarkymo sistemų registrą, į jį įtraukti visus Lietuvoje naudojamus vietinius įrenginius. Bus matyti, kaip dažnai išvežamos nuotekos į valymo įrenginius. Pagal anksčiau rinktus preliminarius duomenis, yra 10 tūkst. rezervuarų, bet realiai, manoma, jų skaičius dešimt kartų didesnis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.