Už maisto saugą atsakingas eurokomisaras Vytenis Andriukaitis BNS teigė, kad EK pasiūlymas Lietuvai dėl paramos regionams gali pasikeisti derybose ES Taryboje bei Europos Parlamente.
V. Andriukaitis tvirtino, kad iš Vyriausybės pasigedo bandymo derėtis dėl geresnio finansavimo su kitomis ES narėmis.
„Siūliau, kad premjeras važiuotų į Europos Vadovų Tarybas, į sostines, diskutuotų, tartųsi, galvotų, veiktų ir burtų koaliciją“, – tvirtino V. Andriukaitis.
EK antradienį patvirtino 2021–2027 metų 373 mlrd. eurų vertės (einamosiomis kainomis, atsižvelgiant į infliaciją) sanglaudos politikos finansavimą.
Už darbo vietų kūrimą, ekonomikos augimą, investicijas ir konkurencingumą atsakingas Komisijos pirmininko pavaduotojas Jyrkis Katainenas sakė, jog per artimiausią dešimtmetį sanglaudos politika padės visiems regionams modernizuoti savo pramonę, investuoti į inovacijas ir pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų bei žiedinės ekonomikos.
„Šiandien siūlome sanglaudos politiką, skirtą visiems regionams, nė vieno iš jų nepaliekant nuošalyje. Užtikrinome didesnį politikos lankstumą, kad būtų lengviau prisitaikyti prie naujų prioritetų ir galėtume geriau apsaugoti savo piliečius. Taip pat supaprastinome taisykles. Tai bus naudinga visiems – nuo mažųjų įmonių ir verslininkų iki mokyklų ir ligoninių, kuriems bus lengviau gauti ES finansavimą“, – pranešime spaudai sakė už regioninę politiką atsakinga Komisijos narė Corina Cretu.
Sanglaudos politika siekiama mažinti išsivystymo skirtumus tarp ES regionų. Tam visa ES yra padalinta į regionus, kurie pagal jų išsivystymo lygį (lyginant BVP vienam gyventojui rodiklį su ES vidurkiu) yra suskirstyti į tris kategorijas – mažiau išsivystytus (BVP vienam gyventojui mažesnis nei 75 proc. ES vidurkio), pereinamojo laikotarpio (75–90 proc.) ir labiau išsivysčiusius regionus (daugiau kaip 90 proc.).
2014–2020 metais iš ES struktūrinių fondų 72 mažiau išsivysčiusiems regionams, įskaitant ir Lietuvą, numatyta skirti 182,2 mlrd. eurų (einamosiomis kainomis), 51 pereinamojo laikotarpio regionui – 32,4 mlrd. eurų, 151 labiau išsivysčiusiam regionui – 54,4 mlrd. eurų.
Pasak Finansų ministerijos, ES sanglaudos politika Lietuvoje įgyvendinama trijų fondų pagalba: iš Europos regioninės plėtros fondo skirta 3,5 mlrd. eurų, Europos socialinio fondo, įskaitant Jaunimo užimtumo iniciatyvą, – 1,16 mlrd. eurų, Sanglaudos fondo – 2 mlrd. eurų.
Transporto ir energetikos infrastruktūrai numatoma skirti 17,2 proc. ES fondų lėšų (1,154 mlrd. eurų), energetinio efektyvumo bei atsinaujinančios energetikos sritims – 14,5 proc. (971,32 mln. eurų), aplinkosaugos priemonėms – 12,5 proc. (837,78 mln. eurų), mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimui – 10 proc. (678,88 mln. eurų), smulkaus ir vidutinio verslo skatinimui – 8 proc. (531,6 mln. eurų), informacinės visuomenės skatinimui – 3,6 proc. (244,04 mln. eurų).
Socialinės atskirties mažinimui, švietimui, žmogiškųjų išteklių potencialo didinimui ir socialinės atskirties mažinimui numatoma skirti 28,8 proc. ES fondų lėšų, iš jų ne mažiau nei 20 proc. lėšų bus skirta kovai su skurdu. Viešojo valdymo veikloms, taip pat finansuojamos Europos socialinio fondo lėšomis, bus skirta 2,2 proc. ES fondų lėšų.
Europos Komisijai (EK) naujoje finansinėje perspektyvoje beveik 13 proc. sumažinus paramą Lietuvos regionų plėtrai, Vyriausybė derybose bandys gauti daugiau paramos, sako finansų viceministrė Miglė Tuskienė.
„Pradinis Europos Komisijos pasiūlymas, kuriame lėšos labiausiai mažinamos geriausius ekonominės plėtros rezultatus iliustruojančioms valstybėms, mums nėra priimtinas“, – BNS antradienį teigė M. Tuskienė.
Anot jos, Lietuva derybose su kitomis ES narėmis ir Europos Parlamentu sieks, kad paramos lėšos būtų mažinamos ne taip drastiškai.
„Tai tik pradinis pasiūlymas. Prasidės derybos ir sieksime, kad sparčiai besivystantiems regionams lėšos sumažėtų laipsniškiau“, – teigė viceministrė.
Pasak Finansų ministerijos pranešimo, Lietuvai skirta parama mažėtų 11 proc. iki 5,6 mlrd. eurų (2018 metų kainomis). Panašiai parama mažės ir kai kurioms kitoms šalims – Estijai, Slovakijai, Čekijai, Maltai, Lenkijai ir Vengrijai.
Siūloma išlaikyti dabartinę glaudžią lėšų panaudojimo sąsają su struktūrinėmis reformomis ir Europos semestru, numatyti didesnį nacionalinį indėlį, įgyvendinant projektus, trumpinti lėšų panaudojimo terminus (konkretiems metams numatytas lėšas bus leidžiama panaudoti per n+2, o ne per n+3 metus).
Toliau derybos dėl reglamentų įgyvendinimo taisyklių vyks ES Tarybos darbo grupėse, vėliau bus deramasi ir su Europos Parlamentu. Dėl lėšų paskirstymo tarp regionų derybos vyks Europos Vadovų Taryboje, o valstybių narių sprendimui turės pritarti ir Europos Parlamentas.
Baimintasi, kad Lietuvai sanglaudos politikos lėšos gali mažėti ir 24 proc., mat šalies išsivystymo lygis išaugo ir BVP lygis perkopė 75 proc.
Paramą Lietuvos kaimui siūlo mažinti penktadaliu iki 1,2 mlrd. eurų
Europos Komisija (EK) siūlo paramą Lietuvos kaimo plėtrai 2021-2027 metais sumažinti 317 mln. eurų, BNS pranešė eurokomisaras Vytenis Andriukaitis.
„Kaimo plėtra Lietuvai 2014-2020 metais buvo 1,531 mlrd. eurų, o 2021-2027 metais būtų 1,214 mlrd. eurų einamosiomis kainomis – tai yra minus 317 mln. eurų, arba 20,7 procento sumažėjimas“, – BNS telefonu sakė V. Andriukaitis.
Jis negalėjo nurodyti, kiek lėšų bus skirta tiesioginėms išmokoms žemdirbiams.
EK antradienį turėjo paskelbti 2021-2027 metų Europos Sąjungos (ES) biudžeto projektą dėl vadinamosios sanglaudos politikos, kuria remiami skurdesni Europos regionai, tačiau, pasak V. Andriukaičio, Komisija patvirtino iš esmės visą detalų daugiamečio biudžeto pasiūlymą.
„Ne tik dėl sanglaudos, bet dėl viso praktiškai paketo. Tie visi bendrieji rėminiai dokumentai buvo patvirtinti, o dėl šakinio žemės ūkio bus dar diskusijos. Daug dokumentų patvirtinome, nes patvirtinome visą daugiametę finansinę 2021-2027 metų perspektyvą“, – kalbėjo už maisto saugą atsakingas EK narys.
ES parama Kaimo plėtrai maždaug 150 mln. eurų mažėjo ir 2014–2020 metų biudžete, palyginti su ankstesniuoju biudžetu.
