Į laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) plėtrą valstybės investuotos lėšos jau atsipirko, o per ateinančius 15 metų planuojama gauti finansinė nauda bus 6 kartus didesnė nei investuota.
Pilnai išvystytų laisvų sklypų LEZ teritorijose ima trūkti tiek vietos, tiek užsienio investuotojams, todėl ūkio ministras Virginijus Sinkevičius pasirašė įsakymą, kuriuo stiprinama LEZ veiklos stebėsena. Taip bus sudarytos sąlygos priimti sprendimus dėl LEZ plėtros.
„Investicijos į LEZ pasiteisino. Marijampolėje, Panevėžyje ir Kauno rajone gamyklas sukūrę ar kuriantys investuotojai iš esmės pakeitė tų regionų raidą.
Tačiau po kelerių sėkmingų metų atsiranda grėsmė prarasti investicijų impulsą dėl menkstančios visiškai išvystytų sklypų pasiūlos.
Rinkdamiesi sklypą plyno lauko projektams investuotojai nori, kad ten būtų elektra, dujos, vanduo, nuotekos, susisiekimo infrastruktūra.
Šiandien tokių sklypų Lietuvoje likę nedaug, todėl turime įvertinti dabartinių LEZ veiklą ir atsižvelgdami į tendencijas galvoti apie plėtrą“, – teigia ūkio ministras.
Ūkio ministras pasirašė įsakymą, kuriuo įtvirtinama LEZ valdančių bendrovių ir jose įsikūrusių investuotojų veiklos ir rezultatų stebėsena.
Gauti duomenys ne tik leis analizuoti, kaip įgyvendinami zonų verslo planai, bet ir suteiks galimybę priimti pačius efektyviausius sprendimus dėl veiklos gerinimo, zonų plėtros galimybių ir efektyvaus viešųjų investicijų panaudojimo.
„LEZ stebėsena leis matyti detalų visų šalies LEZ teritorijų parengtumo investicijoms vaizdą. Tai svarbu ne tik siekiant informuoti potencialius investuotojus apie dar likusių sklypų pasiūlą Lietuvoje, bet ir planuojant tolesnę LEZ teritorijų ir jų infrastruktūros plėtrą.
Tik taip ir toliau sėkmingai konkuruotume regione dėl gamybos investicijų, kurios ypač svarbios šalies regionams“, – teigia V. Sinkevičius.
Per pastaruosius dvejus metus šalies LEZ gamyklas statyti nusprendę investuotojai išsinuomos 180 hektarų ploto LEZ teritorijų.
