„MSC Franceska“ – rekordinis laivas
Rekordinio dydžio laivo „MSC Francesca“ pasirodymas paženklino naują Klaipėdos jūrų uosto raidos etapą – nuo šiol tokie laivai nuolat švartuosis „Klaipėdos Smeltės“ terminale. Jame jau pradėjo veikti regioninis konteinerių skirstymo centras (ang. Container HUB). Jame aptarnaujami didžiuliai okeaniniai laivai, gabenantys konteinerius, kurie vėliau mažesniais fideriniais laivais plukdomi į kitus Baltijos šalių uostus.
„Ir anksčiau aptarnaudavome konteinervežius, kurių ilgis viršija 300 metrų, tačiau „MSC Franceska“ yra pats didžiausias kada nors į Klaipėdos jūrų uostą įplaukęs prekybos laivas. Nuo šiol tokie okeaniniai milžinai čia švartuosis nuolat. Mes juos priimsime, iškrautus tranzito krovinius saugosime aikštelėse, o paskui perkelsime į kitus mažesnęs talpos laivus“, – aiškino „Klaipėdos Smeltės“ generalinis direktorius Rimantas Juška.
Iki gegužės į „Klaipėdos Smeltės“ terminalą per savaitę atplaukdavo vienas didžiakrūvis MSC konteinervežis. Po laivo „MSC Francesca“ vizito šiai krovos įmonei reikės suktis kur kas sparčiau, pasitelkti į pagalbą daugiau kvalifikuotų dokininkų, kitokių specialistų – planuojama, kad birželį reikės priimti ir aptarnauti jau dvidešimt tokių jūros milžinų.
Panašus regioninis konteinerių skirstymo centras, kurio metų apyvarta siekia apie milijoną sutartinių jūrinių konteinerių (TEU), veikia Lenkijos Gdansko uoste. Savo krantinėse pradedanti krauti tranzito konteinerius „Klaipėdos Smeltė“ tampa svarbiu žaidėju rinkoje – antruoju jūrinių konteinerių skirstymo centru Baltijos regione.
Laivų mažiau, o apyvarta auga
„Laivų parametrai vis didėja, uostai konkuruoja dėl krovinių, todėl turime rengtis naujiems iššūkiams. Vienas jų – priimti didžiausius per Danijos sąsiaurius įplaukiančiu į Baltijos jūrą konteinervežius. Jau baigiamas uosto bendrasis planas numato naujas plėtros galimybes sukuriant pridėtinę vertę regionui ir visai Lietuvai“, – pažymėjo KVJU vadovas Arvydas Vaitkus.
Tendencija aiški – į Klaipėdos uostą atplaukia mažiau laivų, tačiau jie yra didesni, atgabena daugiau krovinių, todėl fiksuojamos rekordinės krovos apyvartos. Nuo 1998 metų, kai čia krauta 15 mln. tonų krovinių, bendroji krovos apyvarta išaugo beveik tris kartus – 2017-aisiais ji šoktelėjo iki 43,17 milijono, nors uoste viešinčių laivų per tą laiką sumažėjo nuo 8155 iki 6568.
„Jūrų milžinams reikia didesnių plotų kroviniams. Jie negali stovėti prie krantinės ir laukti, nes prastovos brangiai kainuoja. Norint kilti, o ne smukti reikia uosto infrastruktūrą pritaikyti dar didesniam krovinių srautui. Jeigu krovos apyvarta ir toliau augs tokiu tempu, kaip pastaruoju laikotarpiu, Klaipėdos jūrų uostas apie 2025 metus jau gali išsemti savo galimybes“, – žvelgti į ateitį ragina A.Vaitkus.
Valstybės lėšos – į krantines
Prieš dešimtmetį „Klaipėdos Smeltę“ įsigijusi tarptautinės kompanija „Terminal Investment Limited“ (TIL) įvairiose pasaulio šalyse valdo apie 40 konteinerių terminalų. Pagrindinis kompanijos savininkas – pasaulio laivybos milžinas „Mediterranean Shipping Company“ (MSC). Sutelktomis TIL ir MSC pastangomis į naująjį konteinerių skirstymo centrą Klaipėdoje nukreipti krovinių srautai gali atversti naują uosto istorijos puslapį.
A.Vaitkus pažymėjo, jog pagal susitarimus su TIL ir MSC vadovybe „Klaipėdos Smeltei“ pietinėje uosto dalyje nuomojamoje teritorijoje didžiulės valstybės lėšos investuotos į naujų giliavandenių krantinių, viaduko per gatves ir geležinkelius statybas, kitus infrastruktūros objektus. KVJU direkcija tikisi sulaukti finansinės grąžos per atkeliaujančius krovinius.
Prieš porą metų Ženevoje akis į akį bendravęs su naujaisiais „Klaipėdos Smeltės“ savininkais A.Vaitkus tvirtino, jog Klaipėdos uostas jiems – svarbi strateginė vieta: „Džiugu, kad MSC ir TIL vadovai nepamiršta savo žodžių – valstybės investicijos turėtų atsipirkti su kaupu, mūsų uostui atvers naujos perspektyvos, kai tokie laivai kaip "MSC Francesca" reguliariai švartuosis konteinerių terminale“.
Mins ant kulnų Gdanskui?
„Klaipėdos Smeltės“ vadovas R.Juška, prisiminęs ir nemenkas šios kompanijos savininkų investicijas į naujus kranus dideliems laivams krauti, kitus technologinius įrenginius, tvirtino, jog konteinerių skirstymo centre pasiekta krovos sparta - didžiausia tarp visų TIL valdomų terminalų.
„MSC logistikos schemose Klaipėda jau įtraukta į okeaninėmis linijomis „Australia Expres“ ir „Indian Ocean-East Africa Express“ plaukiojančių konteinervežių maršrutus kaip galutinė stotelė Baltijos jūros regione“, - projekto, pareikalavusio valstybės ir privataus kapitalo investicijų, sėkme neabejoja R.Juška.
Įveikę vandenynus MSC milžinai į Klaipėdos jūrų uostą atgabens Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos rinkoms skirtus krovinius. Tranzitu keliaujantys konteineriai „Klaipėdos Smeltėje“ bus mikliai iškraunami ir fideriniais laivais nuplukdomi į gretimus uostus – Rygą, Taliną, Sankt Peterburgą, gal net ir į Helsinkį.
„Klaipėdos Smeltė“ tikisi, jog MSC laivai konteinerių apyvartą terminale padidins dvigubai – nuo 40 iki 70-80 tūkst. TEU per mėnesį. Šiemet kompanijoja savo terminale tikisi krauti apie 500 tūkst. konteinerių.
Jeigu krovinių apyvarta augs taip, kaip numatoma, įsibėgėjęs "Klaipėdos Smeltės" regioninis konteinerių skirstymo centras po kelerių metų gali krauti milijoną TEU ir pasivyti pagrindinį konkurentą - Gdansko uostą.
Šiemet per penkis mėnesius bendroji krovinių apyvarta Klaipėdos uoste padidėjo maždaug trečdaliu iki 18,2 mln. – 5,8 proc., arba ko ne milijonu tonų daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Didėjo ir konteinerių krova.
