„Tarp pagrindinių profesijų, kurios yra labiausiai ieškomos, yra sektorinės profesijos, pavyzdžiui, elektrikai, šaltkalviai, suvirintojai. Antroje vietoje atsidūrė žmonės, dirbantys pardavimų srityje. Trejetuką uždaro inžinieriai.
Visos profesijos, kaip matome, yra tos, kurioms pasiruošti yra reikalingas profesinis ugdymas ir konkrečios srities žinios“, – tyrimo rezultatus pristato tarptautinės personalo atrankos ir laikino įdarbinimo įmonės vadovė Božena Petikonis-Šabanienė.
Kitos paklausios dešimtuko profesijos – informacinių technologijų specialistai, finansų apskaitos specialistai, gydytojai ir pramoninio sektoriaus darbuotojai (gamybos darbuotojai, operatoriai).
Kalbėdamas apie tai, kaip Lietuva gali prisitaikyti prie tokių tarptautinių tendencijų, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos prezidiumo narys Vytautas Petkūnas sakė, kad profesines mokyklas turėtų drąsiau rinktis ir aukštus įvertinimus vidutinėje mokykloje gavę jaunuoliai.
„Inžinerinės pramonės profesijos yra sudėtingesnės, pavyzdžiui, mechatronika, elektronika, IT sektorius, programavimas. Jei mokyklą esi baigęs, pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą, ketvertukais, tai sunkiai bus įkandami tie dalykai, ir vargu, ar tai bus asmens pašaukimas.
Reikėtų daryti taip, kad į profesines mokyklas ateitų gabesni mokiniai, nebijodami, jog čia įgis kažkokį prastesnį išsilavinimą“, – ragino V. Petkūnas.
Pašnekovo teigimu, profesinio mokymo centrai pritraukti jaunimą gali tik per kokybę, taip pelnydami mokinių, jų tėvų ir darbdavių pasitikėjimą.
V. Petkūnas primena, kad nuo šių metų valstybė finansuoja mokslą asmenims, jau turintiems kvalifikaciją ar aukštąjį išsilavinimą ir norintiems įgyti antrą profesiją.
