Aplinkos ministras Kęstutis Navickas sudarė specialią kelių institucijų atstovų komisiją, kuri iškėlė klausimą – ar naudojamų statinių fasadų saugumas pakankamas, kad neįvyktų panaši tragedija mūsų šalyje? Remiantis tragiška Londono gaisro patirtimi nuspręsta valstybės lėšomis patikrinti naujai pastatytų ir atnaujintų pastatų fasado plokščių degumą.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Gaisrinių tyrimų centre, kur buvo demonstruojamas nuo pastatų fasadų paimtų plokščių degumo bandymas, aplinkos viceministrė Rėda Brandišauskienė teigė, kad statinių gaisrinės saugos reikalavimai yra esminiai projektuojant ir statant pastatus.
„Jei rimtai žiūrima į saugumo reikalavimus, kilus gaisrui, nuo kurio nei vienas nesame apsaugoti, gali būti daug geresnės galimybės tiek užgesinti gaisrą, tiek apsisaugoti nuo žalos turtui, sveikatai ar gyvybei“, – teigė R. Brandišauskienė.
Anot jos, įprastai gaisrinės saugos reikalavimų atitikimas tikrinamas statybos proceso ar statinio užbaigimo metu. t. y. prieš pradedant pastatą naudoti. Tuo tarpu didžiausia rizika kilti gaisrui yra tuomet, kai pastatas jau naudojamas.
Toks patikrinimas vyksta dvejopai – valstybinei komisijai dalyvaujant ir priimant pastatą arba, jei statinys yra paprastesnis, statytojas pateikia deklaraciją, jog įvykdė visus projekte nurodytus sprendinius tinkamai ir jie atitinka visus teisės aktų reikalavimus.
„Problema yra ta, kad institucijoms nėra suteikta pakankamų teisinių priemonių patikrinti statinį po to, kai jis yra užbaigtas. Būtent tai yra vienas iš svarbiausių mūsų komisijos darbų – atlikti patikrinimus, nepaisant to, kad statiniai yra pabaigti ir šiuo metu naudojami“, – kalbėjo viceministrė.
Pastatai pasirinkti dėl degaus fasado
Aplinkos viceministrės teigimu, šiuo metu tyrime dalyvauja konkretūs pastatai, kurie specialistų buvo identifikuoti kaip rizikingiausi atsižvelgiant į fasado plokštes, pastato paskirtį, aukštingumą, jame galinčių būti žmonių skaičių bei galimybę evakuotis.
„Pagrindinis darbo tikslas – geranoriškai įgyvendinti patikrinimo mechanizmą ir užbėgti nelaimei už akių“, – teigė R. Brandišauskienė.
Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojo Mindaugo Kanapicko, rizikingiausi statiniai pasirinkti dėl pastato sienos konstrukcijos – ventiliuojamo fasado plokščių.
„Gaisrinės saugos požiūriu, jei tokioje sistemoje naudojamos degios medžiagos, gaisras plinta akimirksniu. Pavyzdys – Londono atvejis, kuomet žuvo dešimtys žmonių. Konstrukcijoje, kuri turi oro ertmes, ugnis plinta laisvai, o ugniagesiai gelbėtojai gaisro gesinimo atveju turi mažai galimybių ją suvaldyti. Todėl pavėluoto iškvietimo atveju, kai ugnis jau išplitusi, gaisro nebesuvaldysime“, – aiškino M. Kanapickas.
Plokštės degumas – esminė charakteristika
Aplinkos ministerijos Statybos pažangos ir statybos produktų politikos skyriaus vedėjas Dainius Čergelis aiškino, kad degumas yra esminė tyrime tikrinamų fasado plokščių charakteristika.
„Nuo šios ir kitų fizikinių savybių gaisras arba plinta fasadu, arba neplinta“, – teigė D. Čergelis.
Todėl tikrinimas Lietuvoje esančių pastatų fasaduose panaudotų aliuminio kompozito plokščių, kurios sudarytos iš dviejų dalių – aliuminio lakštų ir viduje esančio polietileno, degumas.
„Sudaryta statistinė 15 pastatų visoje Lietuvoje imtis. Būtent su šių pastatų savininkais bendradarbiaujame ir vykdome tyrimą“, – sakė D. Čergelis.
Tačiau iniciatoriai susidūrė su problema – ne visi atrinkti kandidatai sutiko dalyvauti patikrinime.
Anot jo, kol kas tik devynių pastatų savininkai sutiko bendradarbiauti ir duoti bandinius, nuimdami nuo fasado plokštės pavyzdį ir atvežti jį išbandyti Gaisrinių tyrimų centrą.
„Yra tokių, kurie pavyzdžių neduoda ir dvejoja. Mūsų tikslas – paskatinti ryžtis šiam žingsniui. Bandome juos motyvuoti, kad negalima rizikuoti žmonių saugumu ir gyvybe“, – teigė D. Čergelis.
Savininkams – atsakomybė, vartotojams – teisė žinoti
Kaip teigė Valstybinės statybos ir teritorijų planavimo statybos inspekcijos Vilniaus departamento vadovė Lina Staškevičienė, jei tyrimo rezultatai parodys neatitikimą pastato gaisrinės saugos deklaracijai, statinio savininkams gresia atsakomybė.
„Atsakomybės aiškiai nurodytos Statybos įstatyme. Jos tenka statybos dalyviams – statinio projektuotojui, rangovui, statybos vadovui, techninės priežiūros vadovui. Tai yra atsakomybių kompleksas, kuris tenka statybos dalyviams“ – teigė L. Staškevičienė.
Tuo tarpu aplinkos viceministrė pridūrė, kad nors atsakomybė tenka statybos dalyviams, atliekant šį tyrimą našta tenka pastato savininkams.
„Valstybė finansuoja tyrimus, o pastatų savininkams tereikia sutikti jame dalyvauti ir nuimti tam tikrą plokštę nuo fasado bei atiduoti ją tyrimui“, – teigė R. Brandišauskienė.
Viceministrė pažymėjo, kad į rizikingiausių pastatų sąrašą pateko ir kai kurios arenos, prekybos centrai, administraciniai pastatai.
„Užbaigus tyrimą planuojame paskelbti rezultatus. Jei bus tų, kurie nesutiko dalyvauti, paskelbsime ir jų adresus, nes visuomenė turi teisę apie tai žinoti“, – kalbėjo R. Brandišauskienė.
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos produktų saugos ir kokybės departamento direktorius Arvydas Naina tikino, kad vartotojas, įsigijęs turtą ar darbuotojas, dirbdamas pastate, turi teisę nebijoti ir žinoti, ar jis yra saugus. „Nors ši sritis yra reglamentuota, visuomet pasitaiko tokių atvejų, kai kažkuri grandis statyboje piktnaudžiauja – naudojamas produktas, neatitinkantis reikalavimų“, – kalbėjo A. Naina.
Jo teigimu, ateityje reikėtų tikrinti ne tik fasadus, bet ir kitas medžiagas, kurios gali kelti grėsmę – pavyzdžiui, stogo ar įvairias instaliacines medžiagas.
Neatitikus reikalavimų – būtini pastato savininko veiksmai
Jei atlikus pastato fasado plokščių tyrimą paaiškėtų, kad ši neatitinka reikalavimų, būtų atliekama dalinė statinio ekspertizė, o netinkamas plokštes savininkai būtų įpareigoti pakeisti.
Aplinkos viceministrės R. Brandišauskienės teigimu, jei tyrimo metu paaiškėtų, kad pastatas neatitinka gaisrinės saugos reikalavimų, pastatas turės būti uždarytas, ar imtasi kitų priemonių iki tol, kol neatitiks reikalavimų. „Tokiu atveju bus ieškoma, kas dėl to atsakingas – rangovas, statytojas, gamintojas ir t.t. Tai – civiliniai santykiai ir atsakomybių išieškojimas“, – tikino viceministrė.
Renovuojamiems daugiabučiams – didesnis dėmesys
Pasak Aplinkos ministerijos Statybos pažangos ir statybos produktų politikos skyriaus vedėjo Dainiaus Čergelio, tik vienas pastatas iš beveik 2 tūkst. Lietuvoje modernizuojamų daugiabučių namų pateko į tikrinamųjų sąrašą, nes tik jame viename modernizavimui buvo naudotos to paties medžiagiškumo fasado plokštės, kaip ir Londone sudegusiame pastate.
Primename, kad viena pagrindinių tragedijos Jungtinėje Karalystėje kaltininkių – gaisro išplitimo priežasčių – įvardinama šio daugiaaukščio namo renovacijoje naudota fasado apdailos plokštė „Reynobond PE“.
Valstybinės statybos ir teritorijų planavimo statybos inspekcijos Vilniaus departamento inspekcijos vadovės Linos Staškevičienės teigimu, modernizuojamiems pastatams skiriamas didelis dėmesys – jie tikrinami tris kartus vien statybos proceso metu.
„Du kartus statant, ir kartą – užbaigimo metu. Tačiau tikrinimas yra sudėtingas, nes vien vizualiai apžiūrėjus neįmanoma nustatyti – plokštė atitinka reikalavimus ar ne. Tačiau įtarimus pradeda kelti tie statybos dalyviai, kurie nesugeba pateikti reikiamų dokumentų“, – sakė L. Staškevičienė.
.
