Dviaukštį autobusą įsigijo turizmo agentūra „Valandėlė“.
„Nusprendėme miesto svečiams parodyti, kad ir Vilnius nepėsčias, turi dviaukštį autobusą turistams vežti“, – sakė „Valandėlės“ direktorius Arnis Stankevičius.
Kiemai – kaip ant delno
Važiuojant tokiu autobusu iš antro aukšto atsiveria puikus panoraminis vaizdas. Galima apžiūrėti ne tik namų fasadus, bet ir Senamiesčio kiemus.
„Pavyzdžiui, Bazilijonų gatve važiuojant vienaaukščiu autobusu matyti tik sienos.
O ši gatvė išraizgyta kiemų kiemelių, iš dviaukščio autobuso jie puikiai matomi.
Gal taip atsiras paskata Senamiesčio namų savininkams susitvarkyti kiemelius“, – svarstė turizmo bendrovės vadovas.
A.Stankevičius pasigėrėti Senamiesčio panorama ir iš arčiau pažinti savo miestą ragino ir pačius vilniečius, bet pripažino, kad sudominti tokia pažintine pramoga sostinės gyventojų kol kas nepavyko.
Sunku buvo gauti leidimą
Po Vilniaus gatves riedantis MAN – nenaujas, bet geros techninės būklės, įsigytas Vokietijoje.
Vilniečių turizmo bendrovei teko pavargti, kol ji gavo leidimą dviaukščiam laivui plaukioti siauromis Senamiesčio gatvėmis. Buvo atlikti tyrimai, ar aukštas autobusas nekliudys sostinės troleibusų tinklo.
Nustačius, kad ne, pagaliau leidimai buvo gauti.
A.Stankevičius prisipažino, kad dėl prasto eismo organizavimo Senamiestyje kai kurių keblumų ir dabar iškyla.
„Daugelyje Senamiesčio vietų vyksta statybos, remonto darbai. Statybininkai techniką, automobilius pastato siaurose gatvėse ir dideliam dviaukščiam autobusui trukdo pravažiuoti“, – teigė jis.
Ukrainiečių dar nedaug
Iš kokių šalių atvykę turistai dažniausiai renkasi pasivažinėjimą po Vilnių dviaukščiu autobusu? Daugiausia – vokiečiai, lenkai, turistai iš Skandinavijos šalių.
Jau antrus metus turistai iš Lietuvos plūste užplūdo Ukrainą, bet atgalinio svečių srauto turizmo agentūros vadovai nepastebėjo.
„Mes pirmieji pradėjome organizuoti ekskursijas po Vilnių ukrainiečių kalba. Svečių iš Ukrainos daugėja, bet po truputį, antplūdžio nėra“, – tikino A.Stankevičius.
Šįmet turistai judresni
Jau kelinti metai po Vilnių turistus vežioja ir mažesnis, tačiau erdvus 30 vietų „Volkswagen“ su apžvalginiu balkonu, priklausantis turizmo agentūrai „Senamiesčio gidas“.
Jos direktorius Jonas Ignatonis teigė, kad judrių turistų šią vasarą kur kas daugiau, nei buvo praėjusią lietingą vasarą.
Pernai dažnas miesto svečias, ypač senyvo amžiaus, neiškišdavo nosies iš viešbučio. Šią vasarą vaizdas jau kitoks.
„Anksčiau turistai užtvindydavo Vilnių savaitgaliais, bet šiemet ir paprastomis dienomis gidai vos spėja suktis“, – pažymėjo J.Ignatonis.
Baltarusiai nepatenkinti
Kaip ir anksčiau, vieni ištikimiausių ir dažniausių Vilniaus svečių yra kaimynai baltarusiai. Nemažai jų atvyksta į Vilnių ne tiek apžiūrėti Gedimino pilies ar Valdovų rūmų, kiek apsipirkti „Akropolyje“. Lietuviai tą patį daro Lenkijoje.
Tačiau Baltarusijai įvedus bevizį režimą Gardino srityje kilo šiokių tokių pavydo scenų.
Baltarusiams apmaudu, kad Lietuvos valdžia nepalengvina vizų režimo, nors jų vadovas Aliaksandras Lukašenka leido turistams iš Lietuvos tris dienas lankytis Gardino srityje be vizos.
„Baltarusiai kartais murma, kad dažniau atvažiuotų į Vilnių, jeigu lengviau gautų vizas, nes, sako, pusę dienos prastovėjus eilėje prie sienos dingsta bet koks romantiškas nusiteikimas pamatyti Vilniaus grožybes“, – pasakojo J.Ignatonis.
Mokestis neišgąsdino
Nuo šių metų liepos sostinės savivaldybės sprendimu įvestas turisto rinkliavos mokestis turistų neišgąsdino, nors nakvynė Vilniuje jiems pabrango. Tiesa, nežymiai.
Vilniaus turisto rinkliavos dydis – 1 euras už vieną nakvynę. Ji neįtraukiama į apgyvendinimo kainą, turistas šį mokestį moka atskirai.
Turistų rinkliavos mokestį įpareigoti surinkti viešbučiai ir turistus apgyvendinantys privatūs asmenys. Skaičiuojama, kad įvedus šią rinkliavą sostinės biudžetas nuo 2019 metų per metus turėtų pasipildytų apie 2 mln. eurų.
Pasak Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentės Evaldos Šiškauskienės, svarbiausia, kad papildomas finansavimas padėtų į Lietuvos sostinę pritraukti naujų skrydžių ir sustiprinti turizmo rinkodarą.
„Verslas sutiko rinkti turisto rinkliavą, nes supranta, kad, siekiant maksimaliai panaudoti miesto turizmo potencialą, reikia papildomų lėšų. Jos padės įtvirtinti Vilnių kaip turistinę kryptį ir sulaukti spartesnio turistų skaičiaus augimo“, – sakė E.Šiškauskienė.
Gerokai padaugėjo turistų iš Vokietijos
Inga Romanovskienė
Turizmo informacijos centro „Go Vilnius“ direktorė
„Turistų skaičius Vilniuje kasmet auga 5–7 procentais. Dvejus metus iš eilės Vilniuje apsilankė daugiau nei po milijoną turistų per metus.
Per pirmuosius tris šių metų mėnesius Vilnius sulaukė 7,5 proc. daugiau svečių nei pernai šiuo laikotarpiu. Daugiausia – per 40 proc. – išaugo keliautojų srautas iš Vokietijos.
2018 m. pirmąjį ketvirtį Vilniuje apsistojo 209,5 tūkstančio svečių.
76,8 proc. visų į Vilniaus apgyvendinimo įstaigas atvykusių svečių buvo užsieniečiai (160,9 tūkst.). Daugiausia turistų sulaukta iš Baltarusijos, Rusijos, Latvijos, Lenkijos ir Vokietijos.
Palyginti su praėjusiais metais, didžiausias turistų skaičiaus augimas buvo iš Vokietijos (40,1 proc.), Latvijos (14,9 proc.), Lenkijos (14,7 proc.) ir Estijos (13,6 proc.).
Šiemet sostinės svečiams parengta ir naujų maršrutų. Siūlomas šimtmečio maršrutas, kviečiama aplankyti vietas, susijusias su Lietuvos valstybės atkūrimu.
Vilniuje buvo pristatytas ir „Geros kavos žemėlapis“ – gidas po kokybišką kavą siūlančias miesto kavines.
Daugiau nei pustrečio šimto žmonių atsiliepė į Vilniaus turizmo ir verslo plėtros agentūros „Go Vilnius“ kvietimą tapti šimtmečio savanoriais ir jau šią savaitę pradėjo teikti informaciją miesto svečiams.
Raudona apranga vilkintys miestiečiai visą vasarą rūpinsis turistais Vilniaus centre ir Senamiestyje.“
