M.Mobiusas – ne pirmasis, kuris prabilo apie grėsmę pasaulio ūkiui: analitikai jau yra kalbėję apie 2020-2021 m. tikėtiną griūtį. Tačiau M.Mobiusas neatmeta, kad kai kurioms šalims prognozuojami sukrėtimai išeis į naudą.
Prekybos karas tarp JAV ir Kinijos įsuko pasaulinės recesijos mechanizmą. Anot M.Mobiuso, toliau bus tik dar blogiau. Pasak jo, po naujausių žinių, kai buvo paskelbta, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketina nustatyti naujus 10 proc. muito mokesčius kiniškoms prekėms, kurių vertė – 200 mlrd. JAV dolerių, reikėtų ruoštis, kad išsivysčiusių rinkų akcijos smuks 10 procentų.
Neseniai įsigaliojo pirmieji muitai Kinijai, kuriais apmokestinamos importuojamos prekės, kurių vertė – 34 mlrd. JAV dolerių.
Naujausiame sąraše – tūkstančiai prekių pavadinimų. Tarp jų pateko ir maisto produktai, ir tabakas, cheminės priemonės, anglis, plienas, aliuminis, padangos, baldai, medžio gaminiai, gyvūnų ėdalas, dviračiai, kilimai. Tikėtina, kad naujieji muitai įsigalios jau po 1,5 mėnesio.
Be viso to, JAV ruošia apribojimus kiniškai elektros pramonės produkcijai, kurios vertė – 16 mlrd. JAV dolerių.
„Nėra jokių abejonių, kad anksčiau ar vėliau susidursime su finansų krize. Turime atminti, kad pigių pinigų periodas baigėsi“, – pabrėžė M.Mobiusas.
O vieną apribojimą po kito siūlantis D.Trumpas sustoti neketina. Jei Pekinas nenusileis JAV, Baltieji rūmai pasirengę įvesti naujus muito mokesčius praktiškai visoms prekėms iš Kinijos. Dabar į JAV iš Kinijos kasmet įvežama gaminių už daugmaž 500 mlrd. JAV dolerių, rašo gazeta.ru.
M.Mobiusas spėja, kad besivystančių rinkų indeksas „MSCI Emerging Markets“, kuris dabar nuo sausį buvusio piko susitraukė iki 16 proc., iki metų pabaigos neteks dar 10 procentų.
Besivystančių šalių valiutos taip pat jaučia spaudimą, todėl „MSCI Emerging Markets“ kainų indeksas nuo kovo pabaigoje buvusių aukštumų sumažėjo 6 procentais. Kaip skelbia bloomberg.com, dėl to centriniams Turkijos, Argentinos ir Indonezijos bankams tenka didinti palūkanas.
Nors tai – trumpalaikis sprendimas, jis gali būti duoti priešingą poveikį šalims, kurių aukštas įsiskolinimo lygis, svarstė M.Mobiusas ir pridūrė, kad valstybėms privalu sutvarkyti savo finansus ir atkurti investuotojų pasitikėjimą.
Tarptautinio valiutos fondo (TVF) specialistai įspėjo, kad recesija į JAV duris pasibels per artimiausius trejus metus. Manoma, kad ekonomikos augimas sulėtės 1,5 procentinio punkto – iki 1,5 proc. nuo šiemet laukiamų 2,9 procento. Vis dėlto net ir tokios prognozės gali pasirodyti pernelyg optimistinės.
Tarp faktorių, kurie JAV ekonomikai kelia pavojų – biudžeto išlaidų augimas, gausesnis importas, o jiems įkandin – besipučiantis prekybos deficitas ir einamosios sąskaitos deficitas.
Kad nedidėtų prekybos deficitas, D.Trumpas ėmė kelti muito mokesčius. Pirmieji taikinyje atsidūrė plienas ir aliuminis – mokesčiai atitinkamai pakilo 25 ir 10 procentų.
Po to prekybos su Kinija karas įgijo dar didesnį mastą. Kai kurios šalys JAV įvedė atsakomuosius muitus, o tai jau gali grįžti bumerangu ir pačioms JAV, rašo gazeta.ru.
Neseniai „Bank of America“ ekonomistai paskelbė prognozę, kuri teigė, jog pasaulis stovi ant naujos globalaus sunkmečio slenksčio.
Besivystančioms rinkoms neigiamą poveikį daro stiprus JAV doleris. Tai primena praėjusio amžiaus pabaigos situaciją, kai ekonomikos griūtis per pasaulį nuvilnijo po lokalios valiutų krizės.
Kiek anksčiau Pasaulio bankas paviešino savo įžvalgas, kuriose įspėjo, kad po 2019-ųjų situacija pasaulinėje ekonomikoje gali tapti itin įtempta. Tai siejama su lėtesniu pasaulio ūkio augimu: 2017-2018 m. pasaulio bendrasis vidaus produktas kilo 3,1 proc., o iki 2020-ųjų, manoma, jis sumažės iki 2,9 procento. Pirmasis veiksnys, kuris tam darys didžiausią poveikį, – protekcionistinė politika.
TVF vadovė Christine Lagarde atkreipė dėmesį, jog vien abipusių muitų tikėtinas tiesioginis efektas – 0,1-0,2 proc. susitraukęs pasaulinės ekonomikos augimas.
Yra tokia teorija: skirtumas tarp 10 metų iždo obligacijų pelningumo normos ir federalinių fondų normos, jei ir toliau tęsis Federalinės rezervų sistemos politika, iki 2019 m. vidurio priartės prie nulio. O visos krizės 50 pastarųjų metų įvykdavo po metų dvejų, kai skirtumas persirisdavo į neigiamą pusę. Tad, pagal pesimistinį scenarijų, krizė prasidės 2020 metais, optimistiniu atveju – 2021 metais.
Iš tiesų pasaulio ūkio griūtis gali ištikti kur kas anksčiau ir be įspėjimo. Daugelis analitikų atkreipia dėmesį, kad technologinių bendrovių akcijos pervertintos. Kapitalizacija siekia piką, o esant tokiai padėčiai griūties reikia laukti kiekvieną minutę.
Vis dėlto M.Mobiusas tokioje perspektyvoje įžvelgia pagrindą optimizmui. Investuotojo teigimu, iš prekybos karo, kuris lems valiutų nuvertėjimą, gali išlošti Brazilija ir Turkija, o Indija, Pietų Korėja ir Vietnamas gali pažengti vystydamos protekcionizmą.
