Šiandien Aurelijus sako, kad istorija ne tik kad nesibaigė, ji tik prasideda. Kiek po daugiau nei mėnesio vyras mins teismo slenkstį. Jis, padavęs buvusias darbovietes į teismą – „Transtira“, „Eurocargo24“ ir „Eurotransport24.“, kurių direktorius ir dalis akcininkų yra tie patys asmenys, sieks susigrąžinti savo prarastus pinigus.
Neskaito ką pasirašo
„Po viso viešumo padaviau įmones į teismą. Viskas, kas vyksta man, vyksta apie 80 proc. transporto logistikos kompanijų“, – sakė jis ir pridūrė, kad tam vieną kartą reikia padaryti galą.
Vyras sakė teisme sieksiantis atgauti įmonės iš jo nelegaliai surinktą „bačką“ – 500 eurų, ir paprašys perskaičiuoti per ketverius metus jam išmokėtą atlyginimą bei atostogpinigius.
Aurelijaus teigimu, čia galimai slepiasi didelės pinigų machinacijos, kai patys vairuotojai pasirašo dokumentus su nurodytu vienu atlygiu, tačiau iš tiesų sumos „į rankas“ išmokamos daug mažesnės.
„Niekas neskaito to, ką pasirašo. Net neaišku už ką pasirašai. Jeigu tu esi protingas, įmonei tu nereikalingas“, – aiškino Aurelijus.
Kovoja už visus
Šiandien jis sakė tiksliai žinantis, kiek pinigų jam buvo išmokėta.
„Dabar reikia sulaukti, kol oficialius dokumentus pateiks pati „Transtira“, o tada galėsime pažiūrėti, ar tos sumos skirsis“, – pasakojo Aurelijus. Jis teigė teismo ir kompanijos spaudimo nebijantis. Vyras skaičiavo, kad jei bus „nusukta“ bent kiek nors, vadinasi, galima manyti, kad panašias pinigų sumas įmonė „išplauna“ ir nuo kitų darbuotojų.
Vyras tikino, kad 500 eurų – ne tai, dėl ko jis kovoja. Viskas dėl bendros situacijos transporto sektoriuje.
„Aš jau daug iškovojau ir pasiekiau. Bendrauju su savo kolegomis iš tos įmonės, turiu draugų, jie man spaudžia ranką ir sako, kad šiuo metu visos „bačkos“ „Transtira“ darbuotojams yra grąžintos. Jie išsigando manęs“, – sakė Aurelijus.
Teismas, kaip tikino vairuotojas, vyksiantis rugsėjo 3 dieną, bus viešas, todėl laukiami visi.
„Ateikite visi, kurie turi ką pasakyti šia tema“, – kvietė jis.
Kaltinimus paneigė
lrytas.lt susisiekė su minėtų įmonių akcininku ir steigėju bei „Transtira“ bendrųjų reikalų direktoriumi Donaldu Bleifertu. Jis sakė, kad viešuose teismuose įprastai stengiamasi niekada nesiaiškinti ginčų su buvusiais vairuotojais.
„Šiuo metu pirmos instancijos apylinkės teisme yra nagrinėjamas vieno ambicingo buvusio vairuotojo ieškinys dėl jam nepalankaus Darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir keleto šimtų eurų, esą, neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo“, – apie situaciją kalbėjo direktorius.
Tiesa, paaiškėjo ir tai, kad įmonė jau bandė nušalinti civilinės bylos nagrinėjimo teisėją. Kaip sakė pats vadovas, kilo pagrįstų abejonių dėl bylą nagrinėjančios teisėjos nešališkumo ir objektyvumo.
D.Bleifertas taip pat paneigė jam skirtas abejones ir sakė, kad bendrovės darbuotojams yra išmokamas visas buhalterinės apskaitos dokumentuose apskaičiuotas ir užfiksuotas darbo užmokestis.
Jau anksčiau jis yra paneigęs ir tai, kad įmonėje yra renkamos „bačkos“.
„Transtira“ neteisėtai nerenka ir niekuomet nerinko pinigų iš savo darbuotojų, nevykdė jokių periodinių, teisės aktais nereglamentuojamų atskaitymų iš darbuotojų atlyginimų ir niekuomet nesisavino jokių nelegalių fondų ar vadinamų „bačkų“, – buvo rašoma oficialiame įmonės atsakyme.
Veikia pagal schemą
Logistikos kompanijų fondai, kaip teigė „Transtiroje“ dirbęs Aurelijus, – jokia naujiena šiame sektoriuje dirbantiems žmonėms, mat tai ne vienos, o daugelio logistikos kompanijų išmonė.
Kaip pasakojo, įmonė kas mėnesį vairuotojui išmoka atlyginimą, tačiau dažnai jis būna 50 ar 100 eurų mažesnis, nei turėtų būti, o šie pinigai nukeliauja į įmonės tvarkomą asmeninį vairuotojo fondą, kurio suma kiekvienoje įmonėje būna skirtinga.
Kaip sakė Aurelijus, jam iš savo asmeninių pinigų surinktame fonde visada reikėdavo turėti bent 500 eurų.
Toks kiekvieno vairuotojo fondas logistikos įmonėse, pasak vyro, grindžiamas tuo, kad jis skirtas kompensuoti žalai, kurią esą įmonei ateityje gali padaryti vairuotojas, tarkim, kiek nukrypęs nuo kelio ir padidinęs kilometražą, todėl sudeginęs daugiau degalų, apgadinęs automobilį ir panašiai.
Įdomiausia, kad iš kiekvieno darbuotojo atlyginimo surinkti fondo pinigai nėra įteisinti, kitaip tariant, nėra jokio dokumento ar raštiško susitarimo, liudijančio, kad toks fondas išvis egzistuoja, jau nekalbant apie surinktų fondo pinigų grąžinimo sąlygas.
Ne mažiau įdomu ir tai, kad patys vairuotojai kaskart turi pasirašyti dokumentus, kad gavo visą atlyginimą, nors dalis jo nukeliavo įmonei arba, kitaip tariant, į fondą.
Atrodo, kad darbuotojams fondo pinigai turėtų būti grąžinami bent tada, kai jie išeina iš darbo, tačiau įmonės, anot Aurelijaus, juos palieka tuščiomis kišenėmis, argumentuodamos, kad esą vairuotojas nusižengė ir nuobauda buvo „išskaičiuota“ iš fondo.
Aurelijui nusprendus išeiti iš darbo jis pasakojo savo fondo pinigų taip ir nebeatgavęs.
„Jie man fondo pinigų negrąžino ir motyvavo tuo, kad yra per didelė degalų išeiga, todėl atskaitė iš fondo 150 eurų už degalus, dar 50 eurų man kainavo tai, kad, jų nuomone, važiavau ne pagal maršrutą, paskui vadybininkas skyrė 150 eurų baudą, kad aš kažkokio popieriaus neužpildžiau ir panašiai. Likau be savo fondo“, – piktinosi Aurelijus.
