Tad kas nulėmė tokią jos sėkmę, kad Lietuva jau gali pamokyti kitus, kaip tvarkytis su tam tikromis atliekomis? Juo labiau kad žinia apie jos veiksmingumą tarsi pati savaime sklinda po pasaulį ir pasiekė net Australiją.
„Net nenumanau, kaip australai apie ją sužinojo. Ko gero, valstybės domisi, ieško informacijos. Mes ją skelbėme ir tada, kai sistema pradėjo veikti 2016-aisiais, skelbiame jos duomenis ir dabar“, – kalbėjo viešosios įstaigos „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) vadovas Gintaras Varnas.
Vertino ekspertai
Buvo gerai pasirengta. Būtent tokią sistemos sėkmės priežastį įžvelgė Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorė Agnė Bagočiutė.
Lietuvoje sprendimas dėl užstato už pakuotę sistemos taikymo buvo priimtas po ilgų diskusijų. Buvo įvertinti ir nepriklausomų ekspertų atliktos Privalomojo užstato nustatymo vienkartinėms gėrimų pakuotėms analizės rezultatai, o kartu – ir užsienio šalių patirtis.
„Sėkmei įtakos padarė ir tai, kad sistema nėra sudėtinga, žmonėms paprasta ja naudotis. O ir ekonominė paskata tai daryti yra didelė, nes iš karto už priduotą tarą jie gauna čekį, kurį iškeičia į pinigus arba susimoka už prekes“, – sakė A.Bagočiutė.
Dar vienas dalykas, į kurį, anot pašnekovės, dėmesį atkreipia ir kitos valstybės, tai sukurtos darbo vietos – taromatams prižiūrėti reikia darbuotojų.
„Prekybos centrai įvertino ir tai, kad jiems taromatus turėti yra naudinga. Nes tai formuoja pirkėjų lojalumą, mat apie 70 proc. pinigų, gautų už užstatą – priduotą tarą, yra išleidžiama toje pačioje parduotuvėje“, – kalbėjo A.Bagočiutė.
O ir aplinkosaugai užstato sistema padarė didelę teigiamą įtaką – sumažėjo šiukšlių viešosiose vietose.
„Tai vienas svarbiausių veiksnių, kodėl pasirinkta tokia sistema, ji skatina neišmesti taros. Be to, Lietuvoje ši sistema ypač plati, nes surenkama kuo įvairiausia tara – ne tik alaus, sidro ar gaiviųjų gėrimų skardinės, stiklinės ar plastiko pakuotės, bet ir vandens, sulčių, nektaro“, – paaiškino departamento vadovė.
Lietuvos gerąją patirtį įvertino ir Europos Komisija. Ji, rengdama žiedinės ekonomikos paketo ir Plastikų strategijos įgyvendinimo dokumentus, skatina ES valstybes nares plėsti užstato už pakuotę sistemas ir pasimokyti iš mūsų šalies.
Paskatino pakeisti nuomonę
Tuo, kad Lietuva gali pamokyti kitus, įsitikino ir vidurvasarį apsilankiusi delegacija iš Guangdongo – vienos svarbiausių ir ekonomiškai pajėgiausių Kinijos provincijų.
Susipažinę su šalyje veikiančia užstato sistema svečiai prakalbo ir apie galimybę bendradarbiauti Lietuvai su Kinija ir šioje srityje. Juos nustebino žinia, kad 2017-aisiais per užstato sistemą buvo grąžinta net 92 procentai pakuočių, o tai – beveik 11 tonų PET pakuočių, daugiau nei 7 tonos stiklo ir 3 tonos aliumino skardinių.
„Svarstėme įvairias pakuočių tvarkymo galimybes. Tačiau susipažinę su sistemos rezultatais Lietuvoje ir savo akimis pamatę, kaip ji veikia, įsitikinome, kad užstato sistema yra itin veiksmingas pakuočių tvarkymo būdas“, – sakė 104 mln. gyventojų turinčios Guangdongo provincijos vicegubernatorius Xu Ruishengas, apsilankęs viešosios įstaigos „Užstato sistemos administratorius“ skaičiavimo centre.
Kinijos delegacija, kurioje taip pat buvo Guangdongo Užsienio reikalų tarnybos bei Aplinkos apsaugos departamento atstovai, teigė ketinantys tokią pat sistemą įdiegti ir Guangdonge. Ši provincija jau tris dešimtmečius sukuria didžiausią BVP žemyninėje Kinijoje. Prieš porą metų buvo apskaičiuota, kad jeigu Guangdongas būtų atskira valstybė, jos ekonomika pagal dydį užimtų 16 vietą pasaulyje.
Žinios apie Lietuvoje sėkmingai veikiančią užstato sistemą paskatino atvykti užsieniečius.
Įkvepia kitas valstybes
Neseniai Lietuvoje lankėsi Vakarų Australijos aplinkos apsaugos ministras Stephenas Dawsonas. Jis sakė norįs, kad 2020 m. tokia užstato sistema, kokią yra sukūrusi mūsų šalis, būtų įdiegta ir Vakarų Australijoje.
„Vakarų Australijoje ketiname įsivesti depozito sistemą, o Lietuva šioje srityje yra viena iš pasaulio lyderių. Mūsų tikslas – sužinoti, ką reikia ir ko nereikia daryti, kad surinkimo ir perdirbimo rodikliai būtų tokie pat aukšti kaip pas jus“, – kalbėjo S.Dawsonas.
Jo teigimu, šiuo metu pakuočių surinkimo ir perdirbimo rodikliai Vakarų Australijoje labai žemi, daug tuščios gėrimų taros atsiduria sąvartynuose.
„Norime apsaugoti aplinką ir palikti ją švarią ateities kartoms. Permainų nori ir pati visuomenė. Australijoje nėra tiek ežerų, kiek Lietuvoje – jų pakrantės švarios, o mūsų paplūdimius teršia plastiko atliekos. Kitose Australijos dalyse veikia kitokios užstato sistemos. Vienur jos veikia gerai, kitur – prastai, o mes norime būti geriausi Australijoje“, – kalbėjo S.Dawsonas.
Neignoravo technologijų
Lietuvos patirtis diegiant užstato sistemą dar gana šviežia – ji veikia vos pustrečių metų. Bet rezultatai, anot G.Varno, pranoko lūkesčius bei prognozes. Todėl Lietuvos pavyzdys užsienyje matomas kaip sėkmės istorija ir visiems rūpi sužinoti jos priežastis.
Juk kiekviena šalis, norinti įsivesti efektyvią pakuočių tvarkymo sistemą, pirmiausia nori pasižiūrėti, kur dar ji sėkmingai veikia. Tas pat buvo daroma ir ją įvedant Lietuvoje.
„Tuomet, kai 2015 metais diegėme sistemą, naujausia buvo sukurta prieš 10 metų Estijoje. Taigi atotrūkis buvo didelis, visiems atrodė, kad bus sunku. Užstato sistema veikia ir Skandinavijos valstybėse, bet ji ten – sudėtinga. Dabar mūsų šalies pavyzdys yra visus padrąsinantis, nes sistema įdiegta greitai, greitai prigijo, o ir rezultatai gana geri. Be to, panaudotos naujausios technologijos, ir kitoms šalims rūpi jas pamatyti“, – kalbėjo R.Varnas.
Po 2016 m., kai Lietuva įsivedė užstato sistemą, daugiau Europoje tai padariusių valstybių neatsirado. Pasak G.Varno, vis dėlto artimiausiais metais vis daugiau šalių pereis prie šios sistemos, nes ES juda link žiedinės ekonomikos, kurios tikslas – perdirbti kuo daugiau antrinių žaliavų, o gėrimų pakuotės – vienos jų. Ir kol kas už užstato sistemą nėra efektyvesnio būdo joms surinkti.
G.Varnas užsiminė ir apie tai, kad valstybėse, kuriose žmonės palankūs ekologijai ir stropiai rūšiuoja atliekas, užstato sistema yra patraukli. Jose viena greta kitos veikia ir ši, ir konteinerinė atliekų surinkimo sistema.
„Atliekoms rūšiuoti sąlygų gamtoje nėra, miškuose ar prie ežerų konteinerių neįmanoma pristatyti. Tad jei žmonės įmeta butelį į ežerą ar upę, ten jis ir lieka amžiams. O užstato sistema skatina žmogų tuščią tarą parsivežti namo ir grąžinti kaip užstatą“, – užsiminė pašnekovas.
Užstato sistemos plėtra – ne tik Europoje
Šiuo metu užstato sistema veikia visose Skandinavijos šalyse, Vokietijoje, Olandijoje, Estijoje, Kroatijoje ir Lietuvoje. Artimiausiu metu ją žada įsivesti Škotija ir visa šiaurinė Jungtinės Karalystės dalis.
Tokiems pokyčiams rengiasi ir Baltarusija bei kitos šalys. Užstato sistema taip pat veikia Izraelyje, kai kuriose JAV valstijose, Kanados provincijose ir teritorijose.
2016 m. sausį pradėjusi veikti USAD jau surinko 1,3 mlrd. vienkartinių stiklinių, plastikinių ir metalinių pakuočių. Pernai USAD surinko 92 proc. visų į rinką išleistų pakuočių, šiemet šį rodiklį ketinama padidinti iki 93 proc.
