Atliko nekokybiškai
„2015 metais šitie meistrai tvarkė mano senelio kapą, esantį Lakštingalų gatvės kapinėse. Kapas turėjo būti apdėtas plokštėmis. Už medžiagas ir darbą sumokėjau net 1 200 eurų. Meistrai savo darbą atliko ir aš buvau patenkintas. Tačiau praėjus kuriam laikui, po žiemos, t.y. 2016 metų kovo mėnesį, pastebėjau, kad plokštės ir apvadai tiesiog atšokinėjo nuo pagrindo. Pamačiau, kad darbas atliktas nekokybiškai ir nieko nelaukdamas kreipiausi į darbus atlikusius žmones“, – pasakoja viltį praradęs kraštietis.
Ėmėsi taisyti
„Meistrai atsakė, kad sutvarkys savo darbo broką. Jie kaip tarė, taip ir padarė. Minėtų metų liepos mėnesį jie vėl dirbo prie kapavietės ir savo klaidas ištaisė. Tačiau ir vėl neilgam... Po žiemos, jau 2017 metais, plokštės ir apvadai vėl atšoko. Ne viena atšoko, o praktiškai visos. Aš ir vėl kreipiausi į meistrus, sakydamas, kad ir vėl viskas blogai. Tada jie tempė laiką, bet galų gale atvyko ir kapą vis dėlto sutvarkė. Viskas atrodė lyg ir gerai“, – dėstė I. Chripač.
Nusviro rankos
Tačiau šiais metais atvykęs prie savo mylimo senelio kapo vyras neteko amo. Žiemos pašalas ir vėl iškėlė tiek plokštes, tiek apvadus. Vyrui nusviro rankos, sukilo spaudimas. Žmogus nuo streso net miegoti negalėjo keletą dienų.
„Mano mylimas senelis net po mirties ramybės rasti negali. Atsiprašant, kas čia per meistrai, kad nesugeba net darbo atlikti žmoniškai. Baisu. Tada kreipiausi į kitus meistrus ir jie atvykę paaiškino, kad darbas buvo atliktas prastai. Man buvo paaiškinta, kad plokštės buvo priklijuotos nenuvalius paviršiaus, be to, jos buvo priklijuotos aplaidžiai, kur ne kur užtepant klijų ir tiek. Tam kartui jos be abejo, laikė. Bet vos tik ateina šalčiai, po jų iškart plokštės atšoka ir viskas“, – aiškino vyriškis.
Nori susitaikyti
Negana to, kėdainietis yra pasiruošęs atleisti A. Kanapisnko gatvėje dirbantiems meistrams, jei šie grąžintų bent dalį pinigų.
„Nauji meistrai paaiškino, kad kapą sutvarkyti dabar reiktų 300 eurų. Tai aš gražiuoju jų prašau atiduoti man tuos pinigus. Prašau gražiuoju išsiskirti ir tiek. O jei ne – eisim iki galo ir teisybės ieškosime. Nenuleisiu rankų, kad ir kaip man būtų sunku ar skaudu. Šitaip elgtis negalima. Visi mes žmonės, visi klystame, bet reikia mokėti ištaisyti savo klaidas, atsiprašyti“, – kompromisą siūlo I. Chripač.
Tyla prieš audrą
Kol kas jokių žinių iš meistrų kėdainietis negauna. Jie neseniai ir vėl žadėjo lyg ir ištaisyti padarytą broką, bet kaip bus šiemet – neaišku. Ar meistrai sutiks gražiuoju susitarti, ar nesutarimai ir toliau tęsis – paaiškės visai netrukus.
Apie tolimesnius kėdainiečio žygius ir tiesos paieškas, jei reikės, „Rinkos aikštė“ informuos savo skaitytojus kituose numeriuose.
