Apsisprendė dėl SGD terminalo likimo: sprendimas patiks ne visiems

Lietuvai ieškant būdų, kaip sumažinti suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo išlaikymo kaštus, vyriausybinė komisija pirmadienį svarstė siūlymus dėl Klaipėdos SGD terminalo perspektyvos ir priėmė sprendimą.

 Vyriausybinė komisija pirmadienį ėmėsi svarstyti siūlymus dėl Klaipėdos SGD terminalo perspektyvos.<br>T.Bauro ir G.Pilaičio nuotr.
 Vyriausybinė komisija pirmadienį ėmėsi svarstyti siūlymus dėl Klaipėdos SGD terminalo perspektyvos.<br>T.Bauro ir G.Pilaičio nuotr.
Vyriausybinė komisija pirmadienį ėmėsi svarstyti siūlymus dėl Klaipėdos SGD terminalo perspektyvos.<br>G.Pilaičio nuotr.
Vyriausybinė komisija pirmadienį ėmėsi svarstyti siūlymus dėl Klaipėdos SGD terminalo perspektyvos.<br>G.Pilaičio nuotr.
Vyriausybinė komisija pirmadienį ėmėsi svarstyti siūlymus dėl Klaipėdos SGD terminalo perspektyvos.<br>G.Pilaičio nuotr.
Vyriausybinė komisija pirmadienį ėmėsi svarstyti siūlymus dėl Klaipėdos SGD terminalo perspektyvos.<br>G.Pilaičio nuotr.
Vyriausybinė komisija pirmadienį ėmėsi svarstyti siūlymus dėl Klaipėdos SGD terminalo perspektyvos.<br>G.Pilaičio nuotr.
Vyriausybinė komisija pirmadienį ėmėsi svarstyti siūlymus dėl Klaipėdos SGD terminalo perspektyvos.<br>G.Pilaičio nuotr.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.<br>T.Bauro nuotr.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Aug 20, 2018, 3:13 PM, atnaujinta Aug 20, 2018, 8:14 PM

Po beveik valandą trukusio komisijos posėdžio pasirodęs energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sakė, kad komisija sprendimą priėmė visų narių pritarimu.

„Infrastruktūros komisija priėmė sprendimą siūlyti kaip geriausią ilgalaikio tiekimo variantą – terminalo pirkimą. Tai užtikrintų tiek energetinę nepriklausomybę, tiek leistų sumažinti kainas terminalo išlaikymo kaštus artimiausioje perspektyvoje“, – sakė Ž.Vaičiūnas.

Kitas žingsnis, kaip sakė ministras, pateikti pavedimą eneregetikos ir finansų ministerijoms paruošti atitinkamus įstatymų projektų pakeitimus, kurie Vyriausybę galėtų pasiekti jau spalio mėnesį. 

Pasak Ž.Vaičiūno, planuojamo įsigyti laivo kaina galėtų būti tarp 121 mln. iki 160 mln. eurų.

„Pati kaina, yra „Klaipėdos naftos“ užtikrinimas, kad jie bet kokiu atveju nupirks tuo metu konkurencingiausią laivą už geriausią kainą. Mes nebūtinai kalbame apie šio laivo įsigijimą“, – prasitarė ministras.

Jo teigimu, Lietuva, įsigijusi savo SGD terminalą, mažiausiai sutaupytų 23 mln. eurų. Manoma, kad šis sprendimas dėl terminalo išpirkimo leis sumažinti terminalo išaikymo kaštus maždaug trečdaliu.

Paprašytas patikslinti, ar gali būti taip, kad Lietuva įsigis visai kitą laivą, ministras aiškino, kad bus siekiama paties konkurencingiausio sprendimo.

„Yra tokia opciono galimybė šio laivo išpirkimui sutartyje. Tuo tarpu, kada bus priimtas pats techninis sprendimas, kas bus 2022-2023 metais, ir būtų perkamas laivas pagal tuo metu geriausią rinkos kainą“, – aiškino ministras.

Pasak jo, šiuo metu Klaipėdos uoste esantis laivas taip pat turi galimybę konkuruoti, tačiau viskas bus sprendžiama atėjus laikui.

Kol kas, kaip laivas bus išpirktas ir kokiomis dalimis bus mokamos įmokos, ministras tiksliai pasakyti negalėjo: „Kol kas kalbame apie visus galimus finansinius instrumentus: tam tikrą paskolų dalį, nuosavo kapitalo dalį“.

Po komisijos svarstymo buvo pabrėžta ir tai, kad jei staiga nutiktų taip, jog Lietuvai laivas taptų nebereikalingas, esant reikalui jis galėtų būti nuomojamas ar net parduodamas.

Naftos ir SGD terminalus valdančios „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius Mindaugas Jusius paklaustas, kur bus iškoma lėšų naujo laivo įsigijimui, teigė, kad bus dairomasi į institucinių bankų lėšas.

„Mūsų pagrindinis prioritetas – pritraukti institucinių bankų lėšas, kurios yra pigiausios ir tokiu būdu sukurti didžiausią vertę dujų rinkos vartotojams, užtikrinant mažiausius kaštus. Tačiau neatmetame galimybės ir kitų bankų finansavimo pritraukimui“, – kalbėjo M.Jusius ir pridūrė, kad „Klaipėdos nafta“ taip pat pasiruošusi investuoti ir dalį nuosavo kapitalo.

Ar dabartinis sprendimas nerodo, kad Lietuvai jau iš pradžių reikėjo ieškoti sprendimo įsigyti laivą, o ne jį nuomotis?

„Jos gali sufleruoti tokią mintį, tačiau pats puikiai pamenu tą situaciją, kuomet buvo priimamas sprendimas 2010 metais. Tuo metu rinkoje to nebuvo įmanoma svarstyti. Rinka keičiasi, o laivų kiekis didėja ir, natūralu, kad atsiranda daugiau galimybių, o mes norime pasinaudoti geriausiomis iš jų“, – teigė M.Jusius.

Planuojama, kad laivo pirkimas įvyks 2024 metais.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.