Tyrėjai neklausinėjo gyventojų, kiek pinigų kam jie skiria, – pakako apskaičiuoti vidutines sumas, kurios išspausdinamos parduotuvių kvituose.
Paaiškėjo, kad dar sausį užsukę į prekybos centrą rusai vidutiniškai palikdavo jame 527 rublius (6,86 euro), o liepą – tiktai 496 rublius (6,46 euro).
Skirtumas gal ir ne itin didelis, tačiau tai – mažiausias rodiklis nuo 2015 metų. O juk per tiek laiko pagrindinės – maisto – prekės pabrango 20–25 proc.
Anot tyrimo, sunkiausia yra pensinio amžiaus pirkėjams, kurių išlaidos per pastaruosius 3–4 metus susitraukė ketvirtadaliu.
Tuo metu Mažmeninės prekybos įmonių asociacijos vadovas Sergejus Beliakovas leidiniui „Rosijskaja gazeta“ teigė, kad maisto prekių kainos šalyje tik augs, ir greičiausiai 1,5–2 karto sparčiau nei bendras infliacijos lygis.
Tai patvirtina ir tarnybos „Rosstat“ duomenys: per pirmuosius penkis šių metų mėnesius maisto prekės Rusijoje brango dukart sparčiau nei Europos Sąjungoje.
Kad galėtų įpirkti reikalingų produktų, senjorai vis dažniau priversti skolintis pinigų. Per pirmąjį šių metų pusmetį šalies bankai vyresniems nei 60 metų klientams suteikė per 1,9 mln. paskolų neatidėliotinoms išlaidoms, o jų suma siekė 212,7 mlrd. rublių (2,79 mlrd. eurų).
Palyginti su praėjusiais metais, tai yra 45 procentais daugiau.
Liepos 1 dieną tokių nepadengtų paskolų šalyje turėjo 8,28 mln. pensinio amžiaus asmenų. Vidutinė jų suma siekė 106 tūkst. rublių (1,38 tūkst. eurų), arba septynias vidutines pensijas.
Užtat antstoliai neskursta, nes jiems iš kredito įstaigų klientų patikėta išieškoti suma pasiekė sunkiai įsivaizduojamas aukštumas – du trilijonus rublių (26 mlrd. eurų). Žiniasklaidoje pasigirdo raginimų bent pusę šių paskolų tiesiog nurašyti, tačiau pagal įstatymus tai neįmanoma.
