Apvalyti Manilos įlankos pakrantę nuo plastiko atliekų pasiryžo organizacija „Bedan Environmental Philosophers Organization“ (BEPO), kurios devizas: „Jei ne tu, tai kas tada padarys?“. Jos prezidentas Matthew Domingas socialiniame tinkle „Facebook“ ir vaizdo įrašų dalijimosi platformoje „Youtube“ paviešino siaubo filmą primenantį vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota būrelio jaunuolių sizifiška kova su šiukšlėmis: įvairiausias plastiko atliekas atplukdžiusios bangos daužosi į krantą ir tiesiog užlieja šiukšlėmis talkoje dalyvaujančius žmones, kurie bando jas susemti.
Beje, „Bedan“ – tai vienuolių benediktinų Filipinuose įsteigto privataus katalikiško Manilos San Beda universiteto to paties vardo kolegijos studentų pravardė.
Prie vaizdo įrašo paviešintas toks BEPO prezidento pranešimas:
„Mes suprantame, kad negalime išvalyti visos Manilos įlankos per vieną dieną, kad gali prireikti labai didelių pastangų ir ne vienerių metų.
Tą patį galima pasakyti ir apie kitas apsivalymo iniciatyvas visoje šalyje. Akimirksniu visko nepadarysi.
Norint pasiekti tokį didelį tikslą kaip šis, reikia laiko, ryžto ir atsidavimo.
Užsiimdami šia veikla supratome, kad, norėdami išspręsti šią problemą, pirmiausia turime mažinti plastikų ir kitų atliekomis pavirstančių medžiagų vartojimą“.
Organizacijos „Greenpeace“ tyrimai rodo, kad Filipinai užima trečią vietą pasaulyje pagal užterštumą plastiko atliekomis. Tai didžiulė problema. Manilos įlankoje jūros bangos jas išmeta tiesiai į gatves. Po liūčių, audrų ir potvynių, kurie neseniai siaubė šalį, bangų išmetamų šiukšlių kiekis smarkiai išaugo.
Mokslininkai paskaičiavo, kad kiekvienais metais į jūras patenka iki 12 mln. tonų plastiko (kiti linkę manyti, kad šis skaičius siekia 8 mln. tonų) – tai ekvivalentiška atliekų kiekiui, kuris būtų kiekvieną minutę išverčiamas į jūrą iš pilnai pakrauto sunkvežimio.
Vandenynuose dabar yra apie 300 mln. tonų plastiko, dauguma jo nematoma plika akimi.
Plastiko pėdsakų jau aptinkama žuvyse, kurias mes valgome, ir net kituose maisto produktuose. Ekspertų vertinimais, iki 2050 metų jūrose ir vandenynuose bus daugiau plastiko nei žuvų.
Ne geresnė padėtis ir Indonezijoje.
Didžiosios Britanijos nardytojas Richas Horneris, paniręs į vandenį prie Balio salos, išvydo baisų vaizdą. Jis susuko filmuką ir įdėjo į „Facebook“ ir „Youtube“.
„Okeaninės srovės mums atnešė gražių dovanų: slidžių medūzų, planktono, lapelių, šakų, palmių lapų, augalų stiebų ir t.t...
Oi, ir dar šiek tiek plastiko. Šiek tiek plastikinių maišelių, plastikinių butelių, plastikinių puodelių, plastikinių lakštų, plastikinių kibirų, plastikinių maišų, dar plastikinių maišų, plastiko, plastiko, tiek daug plastiko!“ – skaitome jo paliktą įrašą.
Prisiriję tokių „dovanų“, kasmet žūsta milijonai jūrinių gyvūnų. Ne kartą rašyta apie patekusius į bėdą ir nugaišusius jūrų vėžlius.
O štai neseniai ispanų kilmės nardymo instruktorius iš Australijos Inakis Aizpunas, nardydamas su savo mokiniais prie rytinės Australijos pakrantės, išgelbėjo ryklio gyvybę, rizikuodamas savąja. Vyras pamatė smėlinį tigrinį ryklį (Carcharias taurus), kurio nasruose buvo įstrigęs plastikinis tinklelis. Drąsus naras pradėjo gelbėjimo operaciją, ir jam pavyko iš plėšrūno nasrų ištraukti tinklelį su patekusia į jį žuvimi, ant kurios ryklys greičiausiai ir „užkibo“.
Kai gyvūnas buvo išgelbėtas, po kiek laiko jis sugrįžo su savo „kolega“ prie geradario ir pažvelgė į jį dėkingumo kupinu žvilgsniu, tarsi būtų norėjęs tarti jam nuoširdų „Ačiū“.
Ryklio gelbėjimo operaciją I.Aizpunas paviešino „Facebook“.
Žurnalistams I.Aizpunas sakė, kad tokios gelbėjimo operacijos jam ne naujiena. O jeigu to jis nebūtų padaręs, ryklio būtų laukusi lėta ir skausminga mirtis.
Parengė Leonas Grybauskas
