„Spartus turizmo sektoriaus augimas pirmojoje metų pusėje, kai dėl gamtinių sąlygų Lietuvai sudėtinga pritraukti užsienio turistų, yra geras ženklas, rodantis, kad pamažu išmokstame kovoti su sezoniškumu ir pateikti prioritetinėms užsienio rinkoms patrauklių pasiūlymų. Be to, itin svarbu, kad sparčiai daugėja turistų iš prioritetinių tolimųjų rinkų – Japonijos, JAV ir Izraelio – ir jie praleidžia Lietuvoje daugiau nakvynių, nes šie svečiai išleidžia daugiausiai, todėl yra naudingiausi Lietuvos ekonomikai ir turizmo verslui“, – sako ūkio ministras Virginijus Sinkevičius.
Išskiriant prioritetines ir didžiausio turistų srauto į Lietuvą rinkas, pagal atvykstančių turistų skaičių sparčiausiai didėjo turistų iš Vokietijos (18,3 proc., 85,5 tūkst.) ir Jungtinės Karalystės (15,3 proc., 32,5 tūkst.), kiek lėčiau – iš Rusijos (12,8 proc. 86,9 tūkst.), Ukrainos (11,2 proc., 43 tūkst.) ir Lenkijos (9,7 proc., 80,6 tūkst.) srautai. Pagal nakvynių skaičių labiausiai augo turistų iš Ukrainos (18,6 proc., 82,3 nakvynės) ir Jungtinės Karalystės (15,7 proc., 68,8 nakvynės) rezultatai.
Apgyvendinimo įstaigų duomenys rodo, kad pagal Lietuvoje apsilankiusių turistų skaičių iš visų tolimųjų rinkų sparčiausiai daugėjo turistų iš Japonijos (20,4 proc., 11,7 tūkst.) ir JAV (8,0 proc., 20 tūkst.). JAV praėjusiais metais pateko į dešimtuką šalių, iš kurių į Lietuvą atvyksta daugiausia turistų, ir aplenkė Italiją, Ispaniją ar Prancūziją. Nors daugiausia šalyje išleidžiančių turistų – iš Izraelio – skaičius sumažėjo 0,3 proc., jie Lietuvoje praleidžia 25 tūkst. nakvynių, t. y. 11,9 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.
Vietinių turistų skaičius augo 10,8 proc. Per pirmuosius šešis šių metų mėnesius po Lietuva keliavo 666,7 tūkst. šalies gyventojų. Tokį augimą vietinis turizmas išlaiko jau trečius metus iš eilės. Tai svarbu šalies regionų netolygumui mažinti, nes šalies gyventojai keliauja po visas savivaldybes, o šių kelionių metu didžioji dalis užsienio turistų apsistoja didžiuosiuose miestuose.
Iš viso per pusmetį keliautojai mūsų šalies apgyvendinimo įstaigose praleido 3,152 mln. nakvynių – 6,6 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Vidutinė viešnagės trukmė – 2,2 nakvynės. Tiesa, į bendrą šalies statistiką nepatenka turistai, apsistojantys trumpalaikei nuomai nuomojamuose butuose, namuose ir kt. Skaičiuojama, kad realūs turistų srautai yra maždaug 30 proc. didesni, nei rodo apgyvendinimo įstaigų statistika.
Daugėja svečių ir sostinėje
Turistų skaičius Vilniuje auga vis sparčiau. Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos sostinė sulaukė 7,9 proc. daugiau svečių nei pernai šiuo laikotarpiu – 536,9 tūkst. Auga ir nakvynių skaičius, kuris per pirmąjį pusmetį pasiekė beveik milijoną – 988,2 tūkst. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu nakvynių skaičius padidėjo 6,5 proc.
Statistikos departamento paskelbtais apgyvendinimo paslaugų statistikos duomenimis, 2018 m. pirmąjį pusmetį 80 proc. visų į Vilniaus apgyvendinimo įstaigas atvykusių svečių buvo užsieniečiai (429,7 tūkst.). Lyginant su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu užsieniečių atvyko 6,2 proc. daugiau. Daugiausiai turistų sulaukta iš Baltarusijos, Lenkijos, Rusijos, Vokietijos ir Latvijos.
Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sparčiausiai augo svečių iš Vokietijos skaičius (33 proc.). Nuo jų nedaug atsilieka britai (20,3 proc.). Stabiliai auga lankytojų srautas iš Rusijos (12,9 proc.), Latvijos (12,1 proc.), Lenkijos (12,1 proc.). Pastebimas didėjantis suomių (6,1 proc.) ir italų (5,9 proc.) susidomėjimas Vilniumi.
„Augantys turistų srautai iš prioritetinių Vilniaus turizmo rinkų – Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Lenkijos – patvirtina, kad nuoseklus darbas, maksimalaus dėmesio sutelkimas šių šalių gyventojams duoda rezultatų ir Vilnius šiose šalyse tampa vis geriau žinoma kelionių kryptis“, – sako miesto turizmo ir verslo plėtros agentūros „Go Vilnius“ direktorė Inga Romanovskienė.
Pasak jos, turistus šį sezoną Vilnius pasitiko svetingai. Visą vasarą miesto centre budėjo Vilniaus turizmo savanoriai, o naujai duris atvėrę viešbučiai suteikė galimybę priimti dar daugiau turistų.
2018 metų viduryje Vilniuje buvo 70 viešbučių, kuriuose buvo 5611 numerių (kambariai) bei 11 747 vietos (lovos). 2018 metais vidutinis Vilniaus viešbučių numerių (kambarių) užimtumas siekė 62,93 proc. Vidutinis Vilniaus viešbučių vietų (lovų) užimtumas buvo 45,45 proc. Didžiausias kambarių užimtumas buvo birželio mėnesį ir siekė 76,3 proc.
