Be to, laidoje atskleidžiama, kad kartais jautiena prekybininkai tituluoja numelžtų karvių mėsą.
Tiems, kurie bijo kaloringos ir riebios mėsos, sveikos mitybos specialistė Vaida Kurpienė siūlo rinktis kiaulienos išpjovą.
„Jos riebumas ir kaloringumas panašus kaip vištienos krūtinėlės. Kiaulienos daugelis žmonių bijo, bet kadangi tai – raudona mėsa, joje yra geležies, kurios vištienos krūtinėlėje labai mažai“, – pažymi specialistė.
Tačiau, laidos „Vartotojų kontrolė“ teigimu, visgi svarbiausia yra išsirinkti kokybišką ir šviežią mėsą.
Vaizdas vitrinoje – svarbus
Vartotojams, kurie nori nusipirkti tikrai kokybiškos mėsos, žinovai sako, kad, renkantis mėsą, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip ji atrodo vitrinoje.
„Rimi“ mėsos technologas Vidas Nadzeika teigia, kad gera mėsa pasižymi blizgesiu: „Ji tikrai neturi būti padžiūvusi, ant jos neturi būti dėmių, mėsa turėtų būti lygiai išpjauta, neturi matytis jokių kraujosruvų.“
Savo ruožtu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vyr. specialistė-valstybinė maisto produktų inspektorė Viktorija Septilkienė pabrėžia, kad reikia atkreipti dėmesį ir į mėsos konsistenciją – jei mėsa atrodo gležna, nestipri, tuomet galima manyti, kad ji nėra šviežia.
VMVT inspektorė pataria užmesti akį ir į vitrinų kampuose esančius termometrus. Pasak jos, mėsos laikymo temperatūra parduotuvių šaldytuvuose turėtų būti nuo nulio iki septynių, o geriausia – nuo nulio iki keturių laipsnių, tuomet galima užtikrinti mėsos šviežumą.
Pasak V. Nadzeikos, svarbus ne tik mėsos vaizdas, bet ir kvapas: pajutus nemalonų kvapą, mėsos reikėtų vengti, o įvertintini fasuotos mėsos kvapą reikia praėjus kelioms minutėms po pakuotės atidarymo.
Perkate jautieną ar karvieną?
V. Septilkienė pažymi, kad pieninės karvės, pasenusios ir nebeduodančios pieno, keliauja į skerdyklą, o jų mėsa – į prekybą. Tačiau tokių karvių mėsa tikrai kitokia – kietenė, ne tokia sultinga.
V. Kurpienė pastebi, kad pieninės karvės dažnai naudojamos mėsai, o tokiu atveju etiketėje tikrai nebus parašyta, kad tai – mėsinio galvijo mėsa.
„Kai gamintojas gamina geresnį, vertingesnį produktą, visada parašo ant pakuotės, kas tai yra. O jei nėra parašyta, vadinasi, yra kitaip“, – kalba V. Kurpienė.