Bankomatuose suklastotų pinigų iš esmės negali būti, nes juose yra tikrinimo įranga.
Bet tai ne visuomet suveikia. O klastočių lavina Rusijos valdžiai tapo priežastimi svarstyti apie naują pinigų dizainą.
Pasinaudoja bankomatais
Pastaruoju metu rublių klastotojai ėmė naudotis pinigus priimančiais bankomatais – sugrūda netikras kupiūras, jos įskaičiuojamos į jų sąskaitas, o paskui tuos pačius banknotus išsiėmę niekuo dėti piliečiai nukenčia.
Aptikti, kam buvo įskaityti netikri pinigai, neįmanoma – bankomate jie susimaišo su tikrais.
Aišku, galima peržiūrėti vaizdo įrašus ir apytiksliai nustatyti, kas galėjo įvykdyti tokią operaciją.
Taip būtų galima pasielgti, jei klastojimo atvejų būtų nedaug. Bet jų plūstelėjo kaip reikiant – padirbtų pinigų atsirado kone visų Rusijos bankų bankomatuose.
Tik ledkalnio viršūnė
Rusijos centrinio banko duomenimis, per pirmuosius šešis šių metų mėnesius iš apyvartos buvo paimta klastočių, kurių vertė siekia 67,8 mln. rublių (0,86 mln. eurų). Tai tik ledkalnio viršūnė, nes daugelis jų toliau keliauja iš rankų į rankas, tačiau tendencijas galima numatyti.
Daugiausia netikrų pinigų cirkuliuoja Vidurio, Šiaurės Vakarų ir Pietų federalinėse apskrityse, mažiausiai – Tolimuosiuose Rytuose ir Sibire.
Pasirodo, dažniausiai klastojami 5 tūkst. rublių (63 eurų) banknotai. Jų klastočių surinkta per 12,5 tūkstančio. Antroje vietoje – tūkstantinės (12,6 euro), kurių aptikta mažiau nei 5 tūkst.
Nebe pirmas kartas
Bankomatuose suklastoti buvo tik 5 tūkst. rublių banknotai. Tyrėjai jau spėjo pastebėti, kad jų autoriai yra nepėsti, – šie pinigai kraunami tik į tuos aparatus, kuriuose yra pasenusi tikrinimo įranga. Kitaip tariant, sukčiai iš anksto žino apie bankomatų spragas.
Panaši ataka buvo užfiksuota 2013 metais, kai į bankomatus irgi plūstelėjo padirbtų 5 tūkst. rublių banknotų, o įranga negalėjo jų atskirti nuo tikrų.
Stambiausi Maskvos regiono bankai tuomet net paskelbė nebepriimsiantys šių kupiūrų, kol bankomatai nebus atnaujinti.
Tąsyk buvo pradėtas tyrimas, bet nusikaltėliai liko laisvėje.
Teks keisti išvaizdą
Dabartiniai įvykiai paskatino Rusijos valdžią prisiminti, kad rublių išvaizda pernelyg pasenusi.
Juos spausdinančios įmonės „Gosznak“ vadovas Arkadijus Tračiukas neslėpė, kad 5 tūkst. rublių banknoto dizainą jau reikėtų keisti. Mat jis buvo sukurtas 1995–1997 metais, o nuo to laiko pasikeitė ir pinigų mados, ir apsaugos būdai.
Anot A.Tračiuko, Rusijos bankas turėtų iš esmės keisti pinigų dizainą. Dabar kaip tik bandomi nauji 200 ir 2 tūkst. rublių banknotai.
