Diskusijos dalyviai bandė atsakyti į klausimą: kaip Lietuvos regionuose sukurti skandinavišką sėkmės receptą?
Į pokalbį atėjusius žmones šiek tiek nustebino ir prajuokino pirmasis diskusijos moderatorės žurnalistės Odetos Vasiliauskaitės klausimas. Ji klausė: kuriame mūsų šalies mieste būtų geriausia apsistoti kolumbiečiui homoseksualui?
Į šią provokaciją Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė atrėžė, kad tikrai nedrįstų teigti, kad šia prasme pakantumą būtų galima atrasti tik Vilniuje. Anot jos, neteisinga vienus ar kitus regionus priskirti kaip visiškai gerus ar blogus tam tikrai sričiai.
Tiesa, M.Katinas patarė kalbant apie regionų problemą pirmiau analizuoti ekonomikos, o ne pakantumo klausimą, nes, anot jo, „pirmiausia reikia valgyti, o homoseksualų vėliavas degina ir Vilniuje“.
Jo teigimu, šalies regionus geriausia būtų stiprinti apibrėžiant tam tikrus ekonominius regionų centrus.
„Sukūrus kelis stiprius miestus, jie stiprintų ir aplink juos esančius mažesnius miestelius ir kaimus. Prikelkime penkis miestus ir jie aplink save sukurs gyvybę. Norite, kad atsigautų Švenčionys – dar labiau stiprinkime Vilnių, norime ekonomiškai stipresnės Jonavos – tvirtinkime Kauną“, – mintimis dalijosi jis, pridurdamas, kad svarbiausia yra turėti idėją ir nebijoti jos siekti, kaip tai padarė Marijampolė, įkurdama savo Laisvąją ekonominę zoną (LEZ).
Jam pritarė ir MOSTA studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas Gintautas Jakštas, kurio įsitikinimu, mes esame lyg automatiškai nusprendę, kad mažėjantys regionai yra savaiminis blogis.
„Vieni sako, kad reikia spręsti šį klausimą, kiti – kad nedaryti nieko, tačiau yra ir trečias, sudėtingiausias būdas – planuojamas mažėjimas. Miestai turėtų daryti analizes ir apskaičiuoti, koks bus galimas jų sumažėjimas ir tam pasiruošti.
Jūs teigiate, kad per pastaruosius metus Utenoje gyventojų skaičius sumažėjo 30 proc. Bet ar valdžia buvo tam pasiruošusi? Ar mes imamės priemonių ir tam tikrų socialinių inovacijų, kad tie žmonės nebeišvyktų?“ – klausė jis.
G.Jakštas pasiūlė ir išeitį miesteliams – stiprias švietimo įstaigas, kurios nepriverstų tėvų su vaikais keltis tik į didžiuosius miestus, o vaikai šalia namų turėtų stiprias ir konkurencingas mokymo įstaigas.
R.Žakaitienė svarstė, kad Lietuvoje negali būti 60-ties vilnių ir pasiūlė kiekvienam miesteliui pabandyti suformuoti savo įvaizdį, nesilygiuojant į didžiuosius miestus, o ieškoti daugiau išskirtinumo.
„Vieni regionai gali būti patrauklesni vyresnio amžiaus žmonėms, kiti stiprūs robotikoje, pramonėje… Žingsnis po žingsnio galima padaryti taip, kad mums sektųsi ir žmonės nebeišvažiuotų laimės ieškoti į kitas šalis“, – sakė ji.
Specialistė pridūrė, kad dauguma žmonių nesikelia į regionus ir nepradeda savo verslo ten vien dėl to, kad nežino tam tikrų paramos būdų, kurie yra skiriami regionuose besikuriantiems verslininkams:
„Buvo padaryta apklausa, kurioje emigravusių lietuvių klausėme, ar jie grįžtų į Lietuvą, bet ne į didžiuosius miestus, o į savo gimtines, regionus. Iš tų, kurie pasirinko, kad norėtų, nei vienas nenorėjo dirbti samdomo darbo. Dauguma norėtų grįžti ir kurti čia savo verslą, kas iš tiesų yra lengviau nei didžiuosiuose miestuose. Pasižiūrėkite į Panevėžį: jame yra daug nuostabių netinklinių kavinių, kurias steigia mažieji verslininkai. Miestuose galima rasti tik tas pačias didžiųjų tinklų kavines.“
Nemokamas diskusijų festivalis „Būtent!“ Lietuvoje organizuojamas antrą kartą.
Nuo penktadienio vyksiančiame renginyje dalyvauja verslo, mokslo, nevyriausybinių organizacijų ir politikos atstovai.
Pasak organizatorių, renginio tikslas – skatinti diskusijų ir įsiklausymo kultūrą, toleranciją skirtingiems požiūriams, pilietinį įsitraukimą ir gerinti priimamų visuomenei svarbių sprendimų kokybę.
