This site uses cookies to ensure that we deliver you the best user experience. By continuing to browse the site you are agreeing to our use of cookies. For more information please see our COOKIE POLICY.

Kriptovaliutų populiarumą stabdo įsisenėjusios baimės ir stereotipai?

Partnerio turinys

Kriptovaliuta tai – virtualūs pinigai, kuriais galima atsiskaityti už prekes ar paslaugas. Nuo įprastinės valiutos jie skiriasi tuo, jog neturi materialaus pavidalo, tai reiškia, jog mokėjimai kriptovaliutomis atliekami tik internete. „Šių mokėjimų sistema yra paremta blockchain technologija, kuri yra decentralizuota, kai tuo tarpu tradiciniuose bankuose duomenys saugomi centralizuotose bazėse. Decentralizuotoje sistemoje visi įrašai yra automatiškai atkartojami ir matomi visos sistemos dalyviams“, – aiškina Vilniaus blockchain centro vadovė Eglė Nemeikštytė.

Kriptovaliutas daugelis sieja su Bitcoinais, prieš dešimtmetį išpopuliarėjusi kriptovaliuta sukėlė tikrą perversmą atsiskaitymų sistemoje. Jos šalininkai neabejojo sėkme, tuo tarpu skeptikai prognozavo burbulo sprogimą. Vis tik Bitcoinai savo pozicijų neužleido, vėliau atsirado dar daugiau kriptovaliutų rūšių.

„Šiuo metu kriptovaliutų vertė smarkiai nukritusi, ko gero skeptikai sakytų, jog burbulas sprogo, tačiau vienareikšmiškai taip teigti nereikėtų. Paprasčiausiai reikėtų suprasti, jog vieni projektai pasiseka, o kiti – ne, tie kurie nepavyksta praranda vertę. Tai natūrali atranka rinkoje“, – tvirtina E. Nemeikštytė.

Kriptovaliutų baimės ir mitai

Nors kriptovaliutų vertė tai krenta, tai kyla, tačiau jų populiarumas vis tiek neslūgsta. Kriptovaliutų keityklos ir piniginės „Spectro coin“ vadovas Vytautas Karalevičius sako, jog įmonė neseniai sulaukė 900 000-tojo kliento ir tikisi iki metų galo pasiekti pirmąjį milijoną klientų. Nors įmonė aptarnauja klientus iš daugiau nei 150 šalių, tačiau sulaukia ypač didelio lietuvių susidomėjimo. „Lietuviai yra imli technologijoms tauta ir kriptovaliutos nėra išimtis. Nors užsienyje nemažai žmonių perka kriptovaliutas spekuliaciniais tikslais, iš tiesų galime pasigirti, jog daugeliui lietuvių, ypač tiems, kurie dirba elektroninėje erdvėje, kriptovaliutos tapo atsiskaitymo būdu. Lyginant su kitomis šalimis, ypač Azijos, lietuviai daug mažiau pasidavė karštinei, kuomet šių metų pradžioje formavosi kriptovaliutų burbulas ir daug žmonių įsigijo kriptovaliutos už nemenkas sumas, tikėdamiesi greito praturtėjimo“, – tvirtina pašnekovas.

Didžioji dauguma kriptovaliutų vartotojų yra išsilavinę bei pasižymi aukštu kompiuteriniu raštingumu, todėl gerai supranta ir sugeba valdyti su kriptovaliutomis susijusias rizikas (saugumo, kainos svyravimų). „Tačiau negaliu teigti, jog kriptovaliutų baimė neegzistuoja, bet ji, kaip ir dauguma kitų baimių, kyla iš nežinojimo. Kriptovaliutų esmė yra eliminuoti trečiosios šalies, arba tarpininko: banko, mokėjimų sistemos, riziką, ją pakeičiant technologinėmis saugumo ir kainos rizikomis, kurios yra lengviau kontroliuojamos vartotojo. Todėl, mano manymu, laikui bėgant ir žmonėms geriau supratus kriptovaliutų veikimo principus, vietoj baimių pavyks įžvelgti naujas kriptovaliutų pritaikymo galimybes“, – teigia V. Karalevičius.

Pašnekovas bando sugriauti dar vieną mitą susijusį su kriptovaliutomis. Pasak jo, iš esmės netgi pats terminas „kriptovaliuta“ yra šiek tiek klaidinantis. Tai nėra dar viena valiuta, tai yra visiškai nauja atsiskaitymo priemonė, ir ją reiktų lyginti su alternatyviais mokėjimo būdais, tokiais kaip mokėjimai grynaisiais pinigais, bankiniai pavedimai, mokėjimo kortelės ar įvairios mokėjimo sistemos, pavyzdžiui, „PayPal“ ar „Western Union“. Būtent mokėjimo sistemoms kriptovaliutos ir meta didžiausią iššūkį.

Kriptovaliutos yra internetinė valiuta, t.y., specialiai pritaikyta atsiskaitymams internete. Važiuodami į Jungtinę Karalystę mes vežamės svarų, o naudojantis internetu ilgainiui atlikinėsime mokėjimus kriptovaliutomis. Žodis „valiuta“ verčia daryti klaidingą prielaidą, jog kriptovaliutos siekia pakeisti eurus, dolerius ar kitas valiutas. Kriptovaliutų piniginę V. Karalevičius lygina su elektroninio pašto dėžutėmis: – „ Elektroniniu paštu naudojamės tam, kad greitai perduotume informaciją, o Bitcoin ar kitomis kriptovaliutomis naudojamės, kai norime greitai ir be tarpininkų atlikti mokėjimus. Teoriškai, abiems procesams tarpininkai nereikalingi – galėtume kiekvienas susikurti po savo serverį naudojimuisi elektroniniu paštu arba prekiavimui kriptovaliutomis, tačiau renkamės trečiųjų šalių paslaugas, nes jos yra patogesnės, greitesnės, saugesnės ir reikalauja daug mažiau kaštų“.

Kriptovaliutų ateities galimybės

Kalbėdamas apie ateities perspektyvas pašnekovas teigia, jog kriptovaliutų potencialas dar nėra išnaudotas. Tačiau tai nereiškia, jog įmonė savo veiklos sieja tik su kriptovaliutomis – mūsų verslo tikslas yra padėti žmonėms atsiskaityti internete. Jeigu po 10 metų ar anksčiau atsiras pažangesnių mokėjimo būdų, mes juos siūlysime savo klientams. Lietuvos banko atstovas Giedrius Šniukas sako, jog kriptovaliutos suteikia ir galimybių, pavyzdžiui, smulkiam ir vidutiniam verslui pritraukiant lėšų, bet kelia ir nemažai grėsmių – pinigų plovimo, terorizmo finansavimo, sukčiavimo, vagysčių pavojaus, didelis kurso svyravimo ir neapibrėžtumo. Kaip toliau klostysis virtualiųjų valiutų progresas šiai dienai prognozuoti būtų sudėtinga. „Šioje vietoje matyčiau kitą tendenciją – vystantis finansų technologijoms tokioms, kaip momentiniai mokėjimai (galima telefonu atsiskaityti per kelias sekundes ištisą parą), augs atsiskaitymai elektroninėje erdvėje ir atitinkamai turėtų mažėti mokėjimų grynaisiais pinigais“, – sako G.Šniukas.

Kur ieškoti investicijų?

Už inovacijų skatinimą Lietuvoje atsakinga Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) kviečia įmones vykdančias inovacinę veiklą dalyvauti šiose priemonėse investicijoms gauti:

„Horizonto 2020 MVĮ priemonė“ skirta mažoms ir vidutinėms įmonėms kurti technologijas, produktus ir paslaugas naujose verslo srityse, skatinanti verslo koncepcijos įvertinimą, prototipų kūrimą, produktų pritaikymą rinkai.

„Inočekiai“ skirti inovacinę veiklą pradedančioms ar jau vykdančioms įmonėms, pagal kuriuos jos gali gauti valstybės investicijas paslaugoms iš mokslo ir studijų institucijų įsigyti (techninių galimybių studijų parengimą, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros vykdymą).

„Inostartas“ skirtas naujoms inovatyvioms įmonėms, pagal kurią smulkiojo ar vidutinio verslo (SVV) subjektai gali gauti investicijas idėjos ar produkto vystymui, tyrėjų ir mokslininkų įdarbinimui.

„Inopatentas“ skirtas paskatinti įmones tarptautiniu mastu patentuoti išradimus ir registruoti dizainą, tokiu būdu stiprinant intelektinės nuosavybės teisių apsaugą užsienio valstybėse.

Jauno verslo akceleravimo programos užsienyje bei partnerių paieškos misijos skirtos skatinti plėtrą į tarptautines rinkas, užmegzti ir stiprinti bendradarbiavimą su partneriais iš užsienio valstybių, siekiant dalyvauti tarptautinėse inovacijų programose.

Straipsnių ciklas parengtas pagal projektą „Technologijų ir inovacijų populiarinimas“, kuris yra finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Projekto tikslas – populiarinti technologijų pažangą ir inovacijas, informuojant verslą ir verslui imlią visuomenę apie mokslinių tyrimų vykdymo ir inovacijų diegimo naudą. Projektą vykdo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA).