Išmokas, siekiančias 100 eurų už kiekvieną paskerstą kiaulę, mokės Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, įvertinusi pareiškėjų pateiktus dokumentus.
„Deja, afrikinio kiaulių maro grėsmės mūsų šalyje nemažėja. Viruso paplitimas gamtoje yra labai didelis, todėl bet kokie biologinio saugumo trūkumai ūkyje leidžia virusui patekti į kiaulių laikymo vietas.
Šiais metais AKM užsikrėtusių šernų jau nustatyta dvigubai daugiau nei pernai per visus metus, taip pat dvigubai daugiau registruota ir protrūkių ūkiuose.
AKM ypač skaudžiai palietė smulkiuosius kiaulių laikytojus, iš kurių nė vienas nebuvo apdraudęs savo ūkio nuo tokio pavojaus. Tad galimybė pasinaudoti valstybės parama, siekiant sustiprinti biologinio saugumo priemones ūkiuose ar pasirinkti auginti kitas ūkinių gyvūnų rūšis, yra labai naudinga, ypač rajonuose, kurie šiais metais smarkiai nukentėjo nuo AKM“, – komentuoja VMVT direktorius Darius Remeika.
Pagal patvirtintas taisykles, valstybės parama kiaulių laikytojams bus suteikiama kiaulių laikytojams, pasirinkusiems vieną iš trijų pasiūlytų galimybių:
– paskerdusiems laikomas kiaules ir įsipareigojusiems jų nelaikyti,
– įsigijusiems priemones, reikalingas biologinio saugumo reikalavimams įgyvendinti,
– paskerdusiems visas kiaules ir vietoj jų įsigijusiems kitų rūšių ūkinių gyvūnų.
Ši valstybės parama bus suteikta pareiškėjams, auginusiems kiaules rajonuose, kuriuose 2018 metais buvo nustatyti AKM židiniai ūkiuose arba atvejai laukinėje faunoje (t. y. rasta ar sumedžiota užsikrėtusių šernų).
„Kiaulių laikytojus norėčiau informuoti, kad situacija dėl AKM tiek Lietuvoje, tiek Europoje ir net pasaulyje yra sudėtinga. Todėl biologinio saugumo kontrolė ūkiuose ir toliau išliks svarbiausiu VMVT uždaviniu. Planuojame, kad nuo šio rudens patikras kiaulių laikymo vietose vykdys išskirtinai tik valstybiniai inspektoriai, o ne privatūs veterinarijos gydytojai, kaip buvo iki šiol. Iš visų kiaulių laikytojų bus reikalaujama didesnės atsakomybės saugant savo gyvūnus.
Todėl raginčiau laikytojus realiai įvertinti ir pasverti savo galimybes įgyvendinti, o svarbiausia kasdienėje buityje labai kruopščiai laikytis biologinio saugumo reikalavimų, ir apsvarstyti galimybę pasinaudoti valstybės teikiama parama“, – pabrėžia VMVT direktorius.
Paraiškas ir kitus reikiamus dokumentus ūkinių gyvūnų laikytojai turi pateikti savivaldybėms pagal gyvenamąją vietą, o juridiniai asmenys – pagal buveinės adresą. Dokumentai priimami nuo šių metų rugsėjo 3 d. iki 2019 m. vasario 1 d.
