„Toks mažas Lietuvos procentas rodo, kad yra kažkas negerai. Greičiausiai tai pasekmė to, kad Lietuvos įstatymai nepagrįstai apsunkina tokių sutarčių sudarymą. Senajame Darbo kodekse terminuotos sutartys nuolatiniam darbui buvo draudžiamos, naujajame – vienas darbdavys pagal terminuotas darbo sutartis gali priimti tik penktadalį darbuotojų. Nė vienoje iš kaimyninių Lietuvos valstybių nėra tokio apribojimo“, – sako LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas.
Ž. Šilėno manymu, „įstrigę laike“ terminuotų darbo sutarčių ribojimai trukdo Lietuvai iki galo išnaudoti šių sutarčių potencialą. Lietuvoje vis dar per daug žiūrima į lanksčias darbuotojo atleidimo iš darbo galimybes, tačiau pamirštama apie lankstesnį priėmimą į darbą.
„Visi kaip ir sutaria, kad gyvenime darbo vietą ar net specialybę teks keisti, kad praėjo tie laikai, kai pradėjęs dirbti vienoje įmonėje joje dirbsi iki pensijos, kalbame apie mokymąsi visą gyvenimą. Bet įstatymai vis dar sunkiai įsileidžia naujoviškas, netipines darbo sutartis“, – įsitikinęs Ž. Šilėnas.
Kaip teigia LLRI asocijuota ekspertė Karolina Mickutė, Lietuvoje jau daugiau negu metus taikomas naujas Darbo kodeksas, kuris užtikrina lankstesnes įdarbinimo sąlygas ir platesnį spektrą alternatyvių darbo sutarčių, visgi, pasitempti dar yra kur.
„Klaidingai manoma, kad terminuotos darbo sutartys tinka tik sezoniniam ar nekvalifikuotam, trumpalaikiam ar mažai apmokamam darbui. Trumpalaikės sutartys gali būti skirtos, pavyzdžiui, projektiniam darbui, konkrečiai nuotolinei užduočiai atlikti, Sudarant galimybę lanksčiau įsidarbinti galima turėti kelias terminuoto darbo sutartis vienu metu. Jos suteikia didesnį šansą įsidarbinti jaunuoliams, ką tik studijas baigusiems asmenims ir senjorams“, – teigia ekspertė.
Anot K. Mickutės, trumpalaikis darbas ir darbas pagal netipines sutartis užtikrina efektyvesnį darbuotojų ir darbo atrankos procesą, sudaro prielaidas įgyti naujų įgūdžių ir gali būti taikomas kaip alternatyva darbuotojų apmokymui. Todėl lankstesnis įdarbinimas pagal netipines darbo sutartis gali būti naudojamas kaip priemonė sumažinti struktūrinį nedarbą.
Ekspertės teigimu, nepaisant ganėtinai lankstaus netipinių darbo sutarčių reguliavimo, kai kurios valstybės neprisitaiko prie naujų darbo rinkos galimybių. Pavyzdžiui, Estija taip pat yra viena mažiausiai praktikoje išnaudojančių terminuotas darbo sutartis šalių – tik 3 proc., Latvija – 3 proc. Bulgarija – 4,5 proc.
„EBPO duomenimis, lanksčios įdarbinimo sąlygos skatina užimtumą, didina produktyvumą ir darbo jėgos mobilumą tarp įvairių sektorių. Lanksčios darbo rinkos sąlygos užtikrina rinkos dalyvių galimybę nedelsiant ir efektyviai reaguoti į rinkos ir ekonominius pokyčius – priklausomai nuo ekonominio ciklo koreguoti atlyginimą, kurti skatinimo mechanizmus, geriau atliepti darbuotojų ir darbdavių interesus“, – sako K. Mickutė.
