Dėvėtų drabužių antplūdis tampa prakeiksmu

Dėvėti drabužiai labdaros organizacijoms – ir džiaugsmas, ir prakeiksmas. Aukojančiųjų tiek, jog kai kurių drabužių nebėra kam atiduoti. O savivaldybėse aiškaus plano, ką su tokiomis atliekomis reikėtų daryti, vis dar nėra.

 S.Rudzinskienė: „Drabužių mums atveža tiek, kiek priimti fiziškai negalime.“<br>Lrytas.lt fotomontažas
 S.Rudzinskienė: „Drabužių mums atveža tiek, kiek priimti fiziškai negalime.“<br>Lrytas.lt fotomontažas
Prekyba dėvėtais drabužiais šalies turgavietėse klesti, o toliau nešioti rūbai geriausiu atveju patenka į tekstilei skirtus konteinerius, tačiau dalis jų vis dėlto gabenama palaidoti sąvartynuose.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Prekyba dėvėtais drabužiais šalies turgavietėse klesti, o toliau nešioti rūbai geriausiu atveju patenka į tekstilei skirtus konteinerius, tačiau dalis jų vis dėlto gabenama palaidoti sąvartynuose.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
R.Danisevičiaus nuotr.
R.Danisevičiaus nuotr.
S.Rudzinskienė: „Drabužių mums atveža tiek, kiek priimti fiziškai negalime.“
S.Rudzinskienė: „Drabužių mums atveža tiek, kiek priimti fiziškai negalime.“
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Sep 19, 2018, 9:15 AM, atnaujinta Nov 27, 2018, 2:35 PM

Nemėtyti butelių, skardinių arba plastiko talpyklų gyventojus įpratino už juos sumokamas užstatas, kurį galima atgauti atnešus tuščią tarą. Daugelis jau rūšiuoja bent popierių, plastiką, stiklą, metalą.

Kai kuriose šalies vietovėse yra ir tekstilei skirti konteineriai, tačiau jų labai mažai. Todėl vieni žmonės dėvėtais drabužiais užverčia labdaros rinkėjus, kiti nesivargina ir meta į bendrų atliekų konteinerius.

Labdaros – net per daug

Tarptautinė katalikų labdaros organizacija „Caritas“ dažnai sulaukia daugiau norinčiųjų paaukoti vargstantiesiems, nei gali priimti.

Jos Vilniaus socialinės tarybos vadovė Snieguolė Rudzinskienė „Lietuvos rytui“ pasakojo, kad nors interneto tinklalapyje aiškiai nurodytos taisyklės, kaip ir kokius tekstilės gaminius galima aukoti, perspėjimų paiso ne visi.

„Drabužių mums atveža tiek, kiek priimti fiziškai negalime.

Žmonės mano, kad išsivalę sandėliukus, rūsius viską gali gabenti mums. Savivaldybė taip pat tarsi džiaugiasi, kad čia yra toks taškas, tačiau mes nesame atliekų surinkėjai.

Pamenu, viena jauna moteris atvežė drabužių, kurie skleidė nemalonų kvapą ir buvo purvini. Paklausiau, ar ji pati tokius dėvėtų. Atsakė, kad tikrai ne, bet tie, kurie pas mus ateina, juk tokius nešioja“, – apgailestavo S.Rudzinskienė.

Drabužių perteklių „Caritas“ siūlo atiduoti ir rajonų vyskupijoms, tačiau atvažiuojančių pasiimti per metus būna vos keletas.

Organizacijai teko įsigyti ir tekstilės konteinerį, tačiau dėl pastarojo tenka pyktis su kaimynais, mat nepatenkinti aukotojai drabužius kartais išverčia šalia jo. Pasak vadovės, didžiausias yra moteriškų ir vaikiškų drabužių perteklius, o labiausiai trūksta vyriškų drabužių, patalynės, avalynės.

Konteineriai vis migruoja

Senus drabužius galima mesti į tekstilei skirtus konteinerius, tačiau jų nedaug, o ir tie patys arba perpildyti, arba stovi sunkiai pasiekiamose vietose.

Kartais pasitaiko, jog tekstilės konteineriai iš kiemų tiesiog dingsta. Vilnietė Vilma pasakojo, kad labai nustebo, kai toks pranyko iš Justiniškių gatvės.

Paaiškėjo, kad jis dėl netvarkos aplink buvo perkeltas kitur.

Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Atliekų tvarkymo programos įgyvendinimo skyriaus vedėjas Valdas Juodis teigė, kad gyventojai, manydami, jog jų paliekama dėvėta tekstilė yra geros būklės ir galėtų būti naudojama, ją dažnai palieka šalia bendrų atliekų konteinerio.

V.Juodis aiškino, kad konteinerių pastatymo vietas valstybinėje žemėje nustato savivaldybė ir jos valdoma įmonė VASA, todėl jos nėra derinamos su daugiabučių namų valdytojais – kad ir su daugiabučių namų bendrija.

Jis taip pat nurodė, kad sostinėje 209 tekstilės konteinerius tvarko dvi įmonės – „Dėvėdra“ ir „Ecoservice“. Tačiau pastarosios atstovė Giedrė Grigaravičiūtė aiškino, kad tokių atliekų įmonė anksčiau tvarkydavo daugiau, o dabar – jau nebe tiek. Tiksliau, visai netvarko?

„Įmonė „Ecoservice“ netvarko tekstilės atliekų. Anksčiau esame teikę surinkimo ir išvežimo paslaugą iš konteinerių. Šiuo metu aptarnaujame ir surenkam tekstilę tik iš mažos dalies visų konteinerių, bet jų niekaip neapdorojam, o išvežam paslaugos užsakovui“, - pasirodžius publikacijai patikslino G. Grigaravičiūtė.

Kelio galas – sąvartyne

Jei šalia nėra tekstilės konteinerio, V.Juodis siūlė dėvėtus drabužius mesti arba prie mišrių komunalinių atliekų, arba priduoti į didelių gabaritų atliekų aikšteles.

Tačiau bet kuriuo atveju tekstilės konteinerių nepasiekę drabužiai, patalynė ir batai atsiduria sąvartynuose.

Tai patvirtino Vilniaus apskrities Atliekų tvarkymo centro Gamybinio proceso tarnybos vadovas Aurimas Uldukis.

Jo teigimu, tekstilės atliekos kelia daug rūpesčių atliekų tvarkytojams, ypač kai jos atvežamos į stambiagabaričių atliekų aikšteles. O teisę jų atsikratyti bendrų atliekų konteineriuose gyventojai turi.

„Iš esmės Lietuvoje su tekstile yra ganėtinai kebli padėtis, nes trūksta perdirbėjų. Aišku, gyventojai dažnai dalijasi tokiais daiktais, tuomet dėvėtas drabužis ne iš karto tampa atlieka.

Tačiau visai netinkami yra pašalinami sąvartynuose. Tad jeigu tokia tekstilė atsiduria pas mus, kol kas nelabai turime kur ją padėti“, – neslėpė specialistas.

Tekstilės atliekos nelaikomos pavojingomis, tačiau be reikalo. Nors didelės žalos tokios atliekos aplinkai nedaro, panašiai kaip ir plastikas, jos yra lėtai, o kai kurios sintetinės ir visai nesuyra.

Eksportuoja arba perdirba

Vis dėlto Lietuvoje yra įmonė, kuri kone vienintelė šalyje turi tekstilės konteinerius ir sugeba perdirbti namų tekstilę ir drabužius.

Bendrovės „Dėvėdra“ atstovė Renata Olchova pasakojo, kad 484 jų įmonės tekstilės konteineriai stovi Klaipėdoje, Kaune, Vilniuje, Jonavoje, Kretingoje ir Juodkrantėje. Artimiausiu metu numatyta tinklo plėtra, kuriai yra gauta ES parama.

„Visas turinys iš visų miestų suvežamas į sandėlį Klaipėdoje ir ten išrūšiuojamas rankomis. Tai darome savo lėšomis, savivaldybėms ar gyventojams tai nieko nekainuoja.

Laipsniškai namų tekstilė atskiriama nuo kitų gaminių ir drabužių. Tuomet drabužiai rūšiuojami į vyriškus, moteriškus ir vaikiškus. Nenaudojami gaminiai smulkinami, iš jų gaminamos pašluostės, kurias mielai naudoja pramonininkai.

Tinkami naudoti gaminiai parduodami arba čia pat Lietuvoje, arba eksportuojami į užsienio šalis – Rusiją, Baltarusiją, Afrikos valstybes. Į sąvartynus mūsų surinkta tekstilė nepatenka, ten ji irtų labai ilgai“, – tikino R.Olchova.

Per metus ši įmonė surenka daugiau nei 920 tonų tekstilės.

Tačiau specialistai pastebi, kad visgi pramonėje panaudotos šluostės ne visuomet yra skalbiamos ir naudojamos dar kartą, o perdirbti jų jau tikrai nebeįmanoma. Vienintele viltimi lieka deginimo gamyklos, kurių gyventojai, žinia, ne itin laukia, mat baiminasi kvapų ir kitokios taršos, o kol kas tokios atliekos toliau sėkmingai atsiduria sąvartynuose.

Labiau rūpi maisto atliekos, o ne tekstilė

Asta Kuckaitė

Einanti Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos direktoriaus pareigas

„Asociacijos nariai nelabai turi duomenų apie tekstilės atliekas. Tai nėra dideli kiekiai – 1–2 procentai visų atliekų.

Vilniuje nėra atskiros sistemos tekstilės atliekoms surinkti, daugelyje kitų šalies vietų padėtis tokia pat. Šiuo metu daugiau diskutuojama apie maisto, o ne tekstilės atliekas.

Drabužiai, kurie nepatenka į mūsų narių konteinerius, ko gero, atiduodami labdarai, galbūt sunaudojami automobilių dirbtuvėse. Iniciatyvų imasi ir privatus verslas, pavyzdžiui, parduotuvių tinklas „H & M“.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.