R.Dalio teigia, kad kiekviename ekonomikos cikle būna ankstyvasis laikotarpis, kai palūkanų normos pasiekia žemiausią lygį, skolos auga, siekiant gauti daugiau pajamų iš gamybos, ir turto vertė didėja.
Kitai stadijai, kuri eina po šio laikotarpio, paprastai būdingas monetarinės politikos sugriežtinimas, nes bendrovėms tampa vis sunkiau aptarnauti tvarkyti skolas, o ekonomika jau negali augti sparčiai.
Sąlygų sugriežtinimas kreditų rinkoje paprastai priveda prie paklausos sumažėjimo, o centriniai bankai, priešingai, pradeda mažinti palūkanų normas beveik iki nulio, dėl ko ekonomika nugrimzta į depresiją.
R.Dalio sako, kad turto vertė dabar yra didelė, palūkanų normos mažos ir pradėtas monetarinės politikos griežtinimas. „Maždaug taip, kaip ir 1937 metais (Didžiosios depresijos laikais. – Red.). Be to, mes susiduriame su didėjančiu atotrūkiu tarp turtingųjų ir vargšų, ir dėl to atsiranda populizmas“, – apibendrino milijardierius.
Liepos pradžioje „Bank of America“ paskelbė, kad gali pasikartoti 1997–1998 metų įvykiai, kai pasaulis paniro į sunkią ekonomikos krizę, o Rusiją ištiko „defoltas“ – nebegalėjo vykdyti įsipareigojimų. Pasak analitikų, tokią tikėtiną įvykių eigą pranašauja sudėtinga indeksų dinamika. Pavyzdžiui, besivystančių šalių rinkos traukiasi, aukštųjų technologijų įmonių akcijos brangsta, o JAV ekonomika stabiliai auga.
Birželio pradžioje apie artėjančią pasaulinę finansų krizę perspėjo ir Pasaulio bankas. Tada ši institucija pažymėjo, kad per artimiausius dvejus metus globalių sukrėtimų neturėtų būti, tačiau po 2019 metų situacija gali pradėti kelti nerimą.
Vienintelė paguoda, kad krizės ateina ir praeina. Kaip tame H.Heinės eilėraštyje: „Sena tai pasaka, betgi dažnai ji kartojasi čia; ir kam išgyventi ją tenka, tam širdį sudrasko kančia.“
Parengė Leonas Grybauskas