Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) nusprendė, kad 2015-2016 metais už parduotą šilumą „Kauno energija“ sukaupė 14,2 mln. eurų.
Taip atsitiko dėl šilumos kainos reguliavimo ypatumų - įskaitytų ir faktiškai patirtų sąnaudų kurui ir šilumai iš nepriklausomų gamintojų įsigyti neatitikimo. „Kauno energija“ jokių teisės aktų nepažeidė. Priešingai - šie sukaupti pinigai liudija apie įmonės veiklos efektyvumą.
Taip pat 2016-2018 metais dėl neteisingai apskaičiuotų šilumos gamybos sąnaudų vartotojams buvo įskaičiuota 653,5 tūkst. eurų nepagrįstų šilumos įsigijimo sąnaudų.
VKEKK nusprendė, kad „Kauno energijos“ bazinė šilumos kaina nuo spalio turėtų mažėti 8,3 proc. ir siekti 4,17 cento už kilovatvalandę (kWh), neįvertinant papildomų dedamųjų. Ši kaina Kaune galios ateinančius trejus metus.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociaijos prezidentas Valdas Lukoševičius pastebėjo, kad monopolines paslaugas tiekiančiose įmonėse reikia derinti vartojų interesą su ilgalaikiu investicijų poreikiu.
„Atlikti pertvarkymai ir investicijos padėjo sumažinti kaštus ir pagerinti „Kaune energijos“ veiklos efektyvumą. Tai sudarė sąlygas per artimiausius kelerius emtus šiais pinigais pasidalinti su vartojais“, - pareiškė Kauno savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas.
„Tikėtina, kad po artimiausio trejų metų ciklo vėl turėsime gerų rezultatų. Galbūt jie nebus tokie įspūdingi, tačiau toliau sieksime efektyvinti „Kauno energijos“ veiklą“, - kalbėjo įmonės generalinis direktorius Rimantas Bakas.
Pasak jo, Kainų ir energetikos komisijos paskelbti nauji bazinės kainos rodikliai - tai įmonės investicinės veiklos rodiklių peržiūrėjimas.
Dėl šių pokyčių šiluma vartotojams atpigs 8 procentais.
Prastėsnė žinia vartotojams - brangstantis biokuras. Dėl šios aplinkybės šiluma „Kauno energijos“ klientams gali brangi 10-15 proc.
„Biokuro kainų augimas yra mūsų didžiausias rūpestis. Jeigu nepavyks jų sureguliuoti, kainos dar gali pakilti“, - kalbėjo V.Lukoševičius.
„Kauno energijos“ vadovas R.Bakas mano, kad sėkmingą veiklą lėmė didelės investicijos į biokuro elektrines, rekonstruoti dujiniai katilai, kurie reikalingi rezervui. Šiuo metu apie 80 proc. šilumos pagaminama naudojant biokurą.
Nuo 2012 metų šiluma Kaune atpigo maždaug 43 procentais.
R.Bakas pranešė, kad kitais metais ypatingai daug investicijų numatyta į tinklų atnaujinimą. Šiam tikslui bus išleista apie 20 mln. eurų.
„Stengiamės investuoti į saulės energiją, pavasarį kolektoriai bus statomi ant įmonei priklausančių pastatų“, - pranešė R.Bakas.
