„Šiuo atveju būtina žiūrėti tiek geležinkelio, tiek ir perkrovimo terminalų tarifų politiką. Jeigu sudėsime viską į krūvą, tiek perkrovimą, tiek transportavimą, tai šiuo metu pristatymo (naftos produktų. – Red.) sąnaudos yra didesnės Rusijoje nei Baltijos šalyse“, – pažymėjo jis.
S.Gribas patikslino, kad šiais metais Baltarusijos naftos produktų eksportas per Rusijos infrastruktūrą sudarė „apie 42 tūkst. tonų“. Jis informavo, kad pagrindinė produktų pardavimo rinka yra Ukraina, kur, pavyzdžiui, BNK dalis dyzelino importe yra 81 procentas.
BNK duomenimis, didžiausi į uostus gabenamų krovinių kiekiai yra susieti su Lietuvos, Latvijos ir Estijos terminalais. Per aštuonis 2018 metų mėnesius per juos buvo eksportuota atitinkamai 1,06 mln. tonų, 2.94 mln. tonų ir 444 tūkst. tonų. Tuo pačiu naftos produktų perkrovimas per Estijos uostus padidėjo beveik 10 kartų, teigia agentūra.
Pernai gruodį koncerno „Belneftechim“ pirmininko pareigas tuo metu ėjęs Igoris Liašenko (dabar jis Ministro Pirmininko pavaduotojas) pareiškė apie galimybę eksportuoti per Rusijos uostus apie 1 mln. tonų naftos produktų. Baltarusijos ir Rusijos tarpvyriausybiniame protokole tada buvo pažymėta, kad esant palankiems ekonominiams veiksniams, Baltarusija gali užtikrinti iki 1 mln. tonų naftos produktų perkrovimą per Ust Lugą.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pernai pasitarime dėl Rusijos šiaurės vakarų transporto infrastruktūros plėtros pasiūlė įpareigoti Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklas naudoti Rusijos infrastruktūrą naftos produktams vežti. Pasak jo, Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklose perdirbama rusiška nafta, todėl būtina susieti „mūsų naftos gavimo klausimą su mūsų infrastruktūros panaudojimu“. Rusijos Federacijos energetikos ministerija tuomet pažadėjo parengti atitinkamą pasiūlymą, primena TASS.
Parengė Leonas Grybauskas
