Laikinasis direkcijos vadovas sako, jog konkurse nebuvo pakankamos konkurencijos, be to, potencialiems rangovams norima suteikti daugiau laiko pasiūlyti alternatyvių sankasos stiprinimo būdų.
Abejonės dėl Rusnės kelio rekonstrukcijos ir estakados statybų skaidrumo lydi dar nuo pirmojo konkurso – jau tuomet skelbta, kad jo laimėtoja bendrovė „Kauno tiltai“ galėjo žinoti, jog vėliau bus skelbiamas papildomas sankasos stiprinimo konkursas ir dėl to pasiūlė mažesnę kainą. Kelių direkcija aiškina, kad antrojo konkurso poreikis išaiškėjo vėliau.
Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) žada stebėti pakartotinai skelbiamo antrojo konkurso sąlygas. Pasak jos vadovės Dianos Vilytės, viešas interesas negali būti aukščiau sąžiningo pirkimo.
Nebenori neaiškių istorijų
Laikinasis Kelių direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas teigia, kad į derybas antrajame konkurse atvyko tik du dalyviai iš trijų, tad nebuvo užtikrinta pakankama konkurencija.
„Padarėme išvadą, kad tiekėjams ir vėl ne iki galo viskas buvo aišku ir nebenorime vėl kažkokių neaiškių istorijų, kad kaltintų, jog kažkam sudarome palankesnes sąlygas, už tai ir nutraukėme.
Mūsų nuomone, šis konkursas neužtikrino tos sąžiningos konkurencijos ir dalyvių skaičiaus, dėl to mes paskelbėme iš naujo. Artimiausiomis dienomis, manau, turėtų būti paskelbtas naujas konkursas“, – BNS kalbėjo V.Andrejevas.
Jo teigimu, jau paskelbus konkursą paaiškėjo, kad ne visi tiekėjai spėjo gerai pasiruošti – tik vienas jų pateikė alternatyvius pasiūlymus, kaip sutvarkyti ant durpių sluoksnio statomo kelio sankasą.
„Konkurso metu tiekėjai klausė dėl alternatyvių tiekimo pasiūlymų galimybių ir jos buvo leistos, tačiau matome, kad galbūt ne visi tiekėjai spėjo pasiruošti ir tik vienas tiekėjas pateikė alternatyvius pasiūlymus“, – sakė V.Andrejevas.
BNS žiniomis, antrajame konkurse dėl žemės sankasos stiprinimo iš trijų potencialių rangovų derybose nedalyvavo „Šiaulių plentas“, o „Kauno tiltai“ ir „Autokausta“ sutiko sumažinti kainas.
Direkcija rugsėjo 4 dieną laimėtoju paskelbė „Kauno tiltus“, tačiau rugsėjo 7 dieną ji gavo Vidaus audito skyriaus ataskaitą ir nutraukė derybas.
„Pirkimo sąlygos nesudarė tinkamų galimybių tiekėjams pateikti konkurencingų pasiūlymų, nes leidus tiekėjams teikti alternatyvius pasiūlymus, nebuvo suteiktas pakankamas terminas tinkamai susipažinti su pirkimo dokumentų pakeitimais bei pateikti pasiūlymus“, – teigiama BNS turimame direkcijos rašte.
Stebės konkurso sąlygas
Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė D.Vilytė sakė, kad tarnyba stebės pakartotinai skelbiamo antrojo konkurso sąlygas.
„Pirmame konkurse sulaukėme keturių pirmame konkurse dalyvavusių tiekėjų atsakymų, jie visi tvirtina, kad buvo įsiskaičiavę žemės sankasos darbus. Buvome nusprendę, kad vertinsime abu pirkimus, bet Kelių direkcija mums pranešė, kad nutraukia antrąjį pirkimą.
Žiūrėsime, kaip atrodys naujos sąlygos, kas dalyvaus, kol kas stebime procesą“, – sakė D.Vilytė.
„Jeigu konkurencija nėra imituojama ir dėl tų papildomų 6 mln. eurų darbų vertės gali varžytis kiti dalyviai, tegul varžosi.
„Kauno tiltai“ turėjo konkurencinį pranašumą, nes ankstesniuose etapuose jie prie to projekto yra dirbę, jie patys neslepia, kad turėjo daugiau informacijos“, – kalbėjo VPT vadovė.
Pasak jos, suprantamas viešas interesas Rusnės gyventojams turėti estakadą, bet „viešo intereso viršenybės prieš skaidrų ir sąžiningą pirkimą negali būti, turi būti žaidžiama garbingai“.
Kai kurie pirmojo konkurso dalyviai BNS yra sakę, kad jie nebuvo įspėti, jog bus rengiamas antras konkursas.
Todėl konkurso nelaimėję tiekėjai įskaičiavo papildomas rizikas ir jų kaina buvo kur kas didesnė nei laimėtojų – „Kauno tiltų“ ir „TEC Infrastructure“, pasiūliusių darbus atlikti už 9,46 mln. eurų.
„Tilsta“ ir „Lemminkainen Lietuva“ tuomet siūlė darbus atlikti už 15,4 mln. eurų, „Latvijas tilti“ ir „Eurovia Lietuva“ – 17,8 mln. eurų, „Panevėžio keliai“ ir „Šiaulių plentas“ – 17,79 mln. eurų, „Hidrostatyba“ ir „Šilutės automobilių keliai“ – 23,1 mln. eurų.
Kaina augs, terminai ilgės
Bendra viešai skelbta projekto vertė siekė apie 9,5 mln. eurų, bet ji neabejotinai augs. Taip pat ilgės ir darbų terminai.
Rugpjūtį BNS skelbė, kad nuo potvynių kenčiantys Rusnės gyventojai estakados turėtų sulaukti kitų metų gegužę, o kada bus baigta užliejamo kelio Šilutė-Rusnė rekonstrukcija, kol kas neaišku, paaiškėjus, kad po juo yra durpių sluoksnis, statytojams reikės papildomai stiprinti žemės sankasą.
„Visi papildomi sprendiniai, be abejo, brangina projektą.
Pagal taisykles, yra aibė būdų, kaip spręsti durpynų arba kitokio tipo silpnų gruntų buvimą po žemės sankasa arba kelio dangos konstrukcija. Vienas iš tokių būdų yra poliai, antras būdas – tiesiog iškasti durpes ir užvežti gruntą. Pasilikome ties poliais“, – rugpjūtį yra sakęs V.Andrejevas.
Tąkart jis teigė, kad antrasis variantas buvo atmestas ir dėl aplinkosaugos.
„Kauno tiltai“ anksčiau teigė, jog kelio rekonstrukcijos pabaiga paaiškės, įvykus papildomų kelio sankasos stiprinimo darbų konkursui, o estakados statybos darbai bus užbaigti sutartyje numatytu laiku – iki 2019 metų gegužės.
V. Andrejevas rugpjūtį teigė, jog atnaujinto kelio dar reikės palaukti.
Susisiekimo ministerija pernai gruodį, pasirašius sutartį su „Kauno tiltais“, skelbė, kad estakada bus pastatyta iki šių metų pabaigos. Tačiau statybos pradžia vėlavo – darbai pradėti tik birželio pabaigoje, nors juos planuota pradėti pavasarį.
Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis anksčiau BNS sakė tikintis, kad estakada bus baigta dar šiemet, nors naudotis ja rusniškiai turbūt galės tik kitąmet.
Kelias Šilutė–Rusnė vienintelis veda į Rusnės salą ir per kasmetinius potvynius yra užliejamas bei taip sutrikdo vietos susisiekimą. Be estakados statybos, rekonstruojamas 5 kilometrų ilgio kelio ruožas, kur bus įrengta nauja dangos konstrukcija, nutiestas 4,5 km ilgio pėsčiųjų ir dviračių takas.
Autoriai: Vytautas Budzinauskas, Mindaugas Samkus
