Žibalo į ugnį dar įliejo paskutinysis JAV žingsnis – įvestos naujos sankcijos Kinijai. Tokį JAV sprendimą lėmė Kinijos kariniai sandoriai su Rusija.
„Taip pasielgėme, nes 2017 m. gruodį, kai jau galiojo įstatymas Dėl atoveikio Amerikos priešininkams per sankcijas (angl. Countering America's Adversaries Through Sanctions Act), Kinija nusipirko 10 naikintuvų. Be to, šių metų sausį įsigijo keletą zenitinių raketų S-400 sistemų. Šios transakcijos, įvykdytos jau po to, kai įsigaliojo CAATSA, apsvarstytos Karių ruošimo ir aprūpinimo departamente ir „Rosoboronexport“ (rusų valstybinė kompanija, tarpininkaujanti importuojant ir eksportuojant karinės pramonės prekes – red. pastaba), kuri patenka į įmonių, kurioms taikomos sankcijos, sąrašą“, – paaiškino JAV administracijos atstovas.
Pekino reakcija buvo griežta. Kinija išsikvietė amerikiečių pasiuntinį, atsisakė dalyvauti bendruose renginiuose su JAV ir bent jau kol kas nesiimti prekybinių derybų.
„JAV išsakėme savo požiūrį. Tokie Vašingtono veiksmai stipriai pažeidžia tarptautinės teisės normas“, – pareiškė oficialus Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Gengas Shuangas.
Jo žodžiais tariant, tokie žingsniai griauna Pekino ir Vašingtono santykius. „Mes kviečiame amerikiečių pusę ištaisyti klaidą ir sankcijas atšaukti, priešingu atveju JAV teks skinti vaisius to, ką jie patys pasėjo“, – pabrėžė kinas.
Sankcijos tapo dar viena plyta, iš kurių mūrijama siena tarp JAV ir Kinijos, rašo gazeta.ru.
Nuo rugsėjo 24 dienos JAV pradėjo taikyti 10 proc. muito mokesčius prekėms iš Kinijos, kurių vertė – 200 mlrd. JAV dolerių. Tai – apie 40 proc. Kinijos metinio eksporto į JAV. Jau aišku, kad nuo sausio 1-osios šie tarifai pašoks iki 25 procentų.
Kiek anksčiau šalys apsikeitė 25 proc. muitais prekėms, kurių vertė – 50 mlrd. JAV dolerių.
„Kaip prezidentas aš privalau apsaugoti dirbančių vyrų ir moterų, ūkininkų, verslo ir visos mūsų šalies interesus. Nebus taip, kad mano administracija nieko neveiks, kai šie interesai puolami“, – žadėjo D.Trumpas.
Analitikai pasidžiaugė bent tuo, kad jis 25 proc. muitų tarifo nepritaikė išsyk.
„Mūsų manymu, D.Trumpo sprendimas įvesti 10 proc., o ne 25 proc. muitų tarifus iš Kinijos importuotoms prekėms, kurių vertė 200 mlrd. JAV dolerių, rinkų buvo priimta kaip JAV retorikos sušvelnėjimas. O tai reiškia ne tokią destruktyvią įtaką globaliems prekybiniams santykiams“, – svarsto Sofija Kirsanova, „Raiffeisen capital“ vyriausioji analitikė.
Tačiau Kinija atsakė – pritaikė muitus 5,2 tūkst. amerikiečių prekių, kurių vertė – 60 mlrd. JAV dolerių.
O D.Trumpas žada, kad atsakomieji kinų veiksmai lems greitą perėjimą prie trečiojo etapo. JAV vadovas kalba apie mokesčius importuojamoms prekėms, kurių vertė 267 mlrd. JAV dolerių. Jei prezidento kalbą suprastume pažodžiui, papildomai bus apmokestinamos visos į JAV atgabenamos kiniškos prekės.
Kinija savo ruožtu ieško skirtingų variantų, kaip būtų galima atsakyti į JAV politiką, tačiau eiti protekcionizmo keliu neketina. Bent jau taip teigė Kinijos vadovas Xi Jinpingas.
Pavyzdžiui, nuspręsta sumažinti importo mokesčius kai kurioms prekėms. Tai negalioja gaminiams, įvežamiems iš JAV. Tik vargu ar tokių priemonių efektas bus didelis.
Reitingų agentūra „Fitch“ mano, kad dėl JAV taikomų sankcijų Kinijos ekonomika kitąmet augs 6,1 proc., nors šiemet šis rodiklis sieks 6,6 procento.
Kol kas Kinija atsisako devalvuoti juanį ir neskuba parduoti JAV iždo obligacijų, kurių Kinijos balanse – kone 1,2 trln. JAV dolerių.
Tačiau Pekinas liepą į rinką paleido vertybinių popierių už 7,7 mlrd. JAV dolerių. Anot analitiko Aleksejaus Antonovo, tai – simbolinis žingsnis, JAV kviečiantis derybų. Tačiau šalių dialogas kol kas neatsinaujino – vis nauji smūgiai neleidžia Pekinui daryti nuolaidų.
„Vargu ar Kinija, esant tokioms aplinkybėms, eis į kompromisus ir pildys JAV reikalavimus, nes ji nesutinka su metamais kaltinimais. JAV savo ruožtu anaiptol neblefuoja ir jau ne sykį įrodė, kad nutrūkę prekybiniai santykiai – nelaikinas reiškinys“, – teigė ekspertų grupės „Veta“ vykdomasis partneris Ilja Žarskijus.
JAV viduje nevienareiškmiškai vertina Baltųjų rūmų politiką. Yra tokių, kurie įsitikinę, kad D.Trumpo veiksmai teveda globalių problemų link, o prekybos karai pereis į šaltojo karo lygmenį. Pramonės sektorius, IT milžinės, investiciniai bankai ragina mažinti įtampą.
„Juk visiems aišku, kad užsitęsusio prekybinio karo atveju kentėsime visi. Niekas pasaulyje iš to neišpeš naudos“, – mano „JP Morgan Chase“ banko atstovė Jing Ulrich.
Neigiamą šio prekybos karo poveikį analitikai jau fiksuoja: reitingų agentūra „Fitch“ būtent dėl prekybos karų sumažino pasaulio bendrojo vidaus produkto augimo prognozę kitiems metams. Tas pats gresia JAV.
Jei šiemet pasaulio ūkis kils 3,3 proc., tai kitąmet – 3,1 procento. Palyginti su ankstesnėmis prognozėmis, rodiklis sumažintas 0,1 procentiniu punktu.
Kol kas tai – daugiau simbolinę prasmę turintys perskaičiavimai. Tačiau konfliktas tik įgauna pagreitį, o Baltieji rūmai grasina trauktis iš Pasaulio prekybos organizacijos.
