Kad tokios kalbos ne iš piršto laužtos, sakė ir „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Automatizacija ir robotizacija jau palietė Lietuvos darbo rinką. Labiausiai pažeidžiami sektoriai yra maisto pramonės sektorius, statybų sektorius, valymo paslaugos, žemės ūkis, drabužių siuvimas, pardavimai, klientų aptarnavimas, socialinis darbas, įvairių procesų administravimas“, – vardijo ekonomistas.
Pokyčiai jau vyksta
Pasak N.Mačiulio, kalbant apie ketvirtąją pramonės revoliuciją reikėtų išskirti du itin svarbius dalykus – išmanius robotus ir vis spartėjančią procesų automatizaciją.
„Robotai tampa vis išmanesni ir pigesni, o kalbant apie automatizaciją, šiandien prarandama vis daugiau darbo vietų.
Iš pradžių mes pamatėme savitarnos kasas parduotuvėse, degalines. Pavyzdžiui, finansų sektoriuje vartojimo paskolų išdavimas jau yra automatizuotas, sistema pati gali priimti sprendimą, už kokią kainą klientas gali skolintis“, – pavyzdžius vardijo N.Mačiulis ir pabrėžė, kad nereikia manyti, kad revoliucija nukreipta tik į pramonės sektorių.
Pasak jo, pokyčiai Lietuvoje po truputį jau vyksta, tačiau labiausiai tikėtina, kad esminiai pokyčiai ateis ne per kelerius metus, o per kelis dešimtmečius.
„Vis dėlto jau dabar matome, kad kai kuriuose sektoriuose darbuotojų skaičius mažėja. Štai per pastarąjį dešimtmetį darbo vietų užimtumas prekybos sektoriuje sumažėjo 18 tūkst., pramonėje – 23 tūkst., žemės ūkyje – 14 tūkst., statybos sektoriuje – net 60 tūkst. dirbančiųjų“, – sakė N.Mačiulis.
Išdavė, kokių darbuotojų trūks
Ir vis dėlto, pasak N.Mačiulio, nereikėtų susidaryti klaidingo įspūdžio, kad automatizacijos ir robotizacijos procesai paveikia tik nekvalifikuotus darbuotojus ar dirbančius rankomis.
Jo teigimu, nuo 2005 metų nekvalifikuotų darbuotojų Lietuvoje sumažėjo tik 1 proc., o vidutines kvalifikacijas turinčių ir fizinį bei protinį darbą darbą dirbančiųjų sumažėjo daugiau nei 6 proc.
„Rutininius darbus atliekančius pakeis robotai ir procesų automatizavimo algoritmai, o aukščiausių kvalifikacijų darbuotojų vis labiau trūks“, – prognozavo ekonomistas.
„Vis mažiau svarbūs tampa specifiniai gebėjimai, tokie kaip paslaugumas, derybos, bet vis labiau bus vertinamos tokios savybės, kaip kritinis mąstymas, kūrybiškiumas, emocinis intelektas, kompleksinių problemų sprendimas“, – dėstė N.Mačiulis.
Didžiausios baimės – prekybos sektoriuje
„Swedbank“ atliktas tyrimas parodė, kad dėl savo darbo vietų ateityje labiausiai užtikrinti žmonės, dirbantys valstybės tarnyboje.
„Net 74 proc. Lietuvos ir Estijos valstybės tarnautojų nurodė, kad jie dėl savo ateities ir darbo vietos yra ramūs. Latvijoje saugiausiai jaučiasi paslaugų sektoriaus darbuotojai, taip mano 72 proc. apklaustųjų“, – sakė „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Nors latviai mano priešingai, apibendrinus paaiškėjo, kad trijose Baltijos šalyse labiausiai prarasti darbą baiminasi būtent prekybos sektoriaus darbuotojai.
Įprastai manoma, kad naujosios technologijos pirmiausia pakeis tuos darbuotojus, kurie atlieka nekvalifikuotą fizinį darbą.
Vos 7 proc. apklaustųjų, kurie yra specialistai, valstybės tarnautojai, biurų darbuotojai, dirba paslaugų srityje ar su kitais žmonėmis, yra linkę manyti, kad automatizacija paveiks jų profesiją per ateinančius kelerius metus.
Daugiausia lietuvių nurodė, kad technologijos niekada nepakeis žmonių, kurių darbas susijęs su vaikais, kūrybiškumu, kitų žmonių motyvacija.
