Jauniausias (36 metų) ministrų kabineto narys M.Oreškinas tokius išvedžiojimus pateikė kalbėdamas Eurazijos moterų forume, kuris vyko Sankt Peterburge.
Anot jo, Rusijoje nuolatinį darbą turi 71 proc. vyrų ir tik 56,6 proc. moterų. Ministras ragino imti pavyzdį iš Norvegijos, kurioje moterų ekonominis aktyvumas siekia 61 proc.
„Tokiu atveju Rusijos ekonomika būtų stipresnė, o BVP išaugtų 4 procentais. O jei šalyje pavyktų moterų ekonominį aktyvumą prilyginti vyrų aktyvumui, BVP augtų net 13–14 proc.“, – aiškino ministras.
Galbūt jo besiklausančioms moterims tokios kalbos pasirodė keistokos, bet M.Oreškinas neturi kur trauktis. Juk eilinį kartą prezidentu išrinktas Vladimiras Putinas reikalauja, kad šalies ekonomika augtų sparčiau nei Europos Sąjungos, o kol kas nuo tokio tikslo atsiliekama maždaug tris kartus.
Kita vertus, moterų vidutinis atlyginimas Rusijoje siekia vos 72 proc. vyrų vidutinės algos. O vadinamosios silpnosios lyties atstovėms retai patikima vadovauti stambioms įmonėms.
Tiesa, bendri rezultatai neatrodo tokie prasti: tarptautinės tyrimų organizacijos „Grant Thornton International“ duomenimis, Rusijos bendrovių vadovaujančiose pozicijose moterims tenka net 45 proc. Vis dėlto vadovauti pačioms įmonėms joms tenka labai retai – „Credit Suisse Research Institute“ apskaičiavo, kad šalyje iš aukščiausio lygio vadovų moterų tėra 8 proc.
Tame pačiame Eurazijos moterų forume dalyvavęs V.Putinas žadėjo panaikinti lyčių lygybei iškilusias kliūtis.
Netrukus darbo ir socialinės apsaugos ministras Maksimas Topilinas pažadėjo, kad greitai bus persvarstytas profesijų, kurių Rusijoje negali įgyti moterys, sąrašas. Tarp tokių yra šachtininkai, sprogdintojai, ugniagesiai, jūreiviai ir kiti.
Anot ministro, dabar daugelis procesų automatizuoti, tad specialybes, anksčiau laikytas vyriškomis, galėtų įgyti ir moterys.
M.Topilinas pažadėjo, kad netrukus joms Rusijoje bus leista valdyti buldozerius, stambiuosius sunkvežimius. Tik neužsiminta, ar moterys ateityje galės vadovauti ir karo laivams.
Skirtumai nemenki ir Europos Sąjungoje
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis šalies ūkyje (neskaitant žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės įmonių) 2017 m. sudarė 14,2 proc. ir, palyginti su 2016 m., padidėjo 0,8 procentinio punkto.
Didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis pernai tradiciškai buvo finansinės ir draudimo veiklos įmonėse – 38,1 proc., informacijos ir ryšių – 28,2, žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo – 28 proc.
Tačiau transporto ir saugojimo įmonėse moterų vidutinis valandinis darbo užmokestis viršijo vyrų, todėl atotrūkis buvo neigiamas ir sudarė 8,2 proc.
Eurostato duomenimis, moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis Europos Sąjungoje 2016 m. sudarė 16,2 proc.
Mažiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis 2016 m. buvo Rumunijoje (5,2 proc.) ir Italijoje (5,3 proc.), o didžiausias – Estijoje (25,3 proc.) ir Čekijoje (21,8 proc.).
