Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija (Food and Agriculture Organization of United Nations) skelbia, jog 2050 metais žemėje gyvens 9 mlrd. žmonių, todėl neišvengiamai reikia ieškoti naujų būdų didinti maisto išteklius. Lietuvoje kol kas į šią problemą vis dar numojama ranka. Manoma, jog šios prognozės mūsų šalį aplenks. Tačiau visiškai kitaip galvoja Lietuvos maisto pramonės kūrėjai.
Lietuviškose įmonėse kasmet gimsta šimtai naujų maisto produktų, kurie sulaukia pripažinimo ne tik vietinėje, bet ir tarptautinėje rinkoje.
100 naujų produktų kasmet
„Vičiūnų“ įmonių grupė kasmet sukuria apie 100 naujų produktų, iš viso yra sukūrusi keletą tūkstančių naujienų. Nauji ir išskirtiniai produktai padeda prisitaikyti prie dinamiškų vartotojų poreikių bei, žinoma, skirtingų skonių. Įmonių grupės produktų vystymo vadovė Vilma Stankevičienė pastebi, kad vartotojai vertina tradicijų ir inovacijų derinį. Žuvies ir kita maisto produkcija siūloma daugiau nei pusšimtyje viso pasaulio rinkų, todėl kiekvienoje jų derinamasi prie vietos skonių, tradicijų ir vartotojų įpročių. Kita vertus, kertinės gero produkto savybės visur universalios: geras skonis, moderni ir patogi pakuotė, sveikumas ir natūralumas.
Įmonių grupės kuriami nauji ir inovatyvūs gaminiai neliko nepastebėti Briuselyje balandžio mėnesį vykusiame renginyje „Seafood Expo Global“. Metų inovacijos titulą pelnė įmonių grupės lazanijos lakštai pagaminti iš žuvies. Šiame renginyje kiekvienais metais dalyvauja daugiau negu 28 000 žuvies ir jūrų gėrybių produkcijos tiekėjų, pirkėjų, įrangos gamintojų bei ekspertų iš 150 valstybių. Taigi lietuviams pavyko įtvirtinti savo pozicijas tarp šimtametes tradicijas turinčių jūrinių valstybių, tokių kaip – Prancūzija, Kanada, Jungtinė Karalystė, Belgija ir Islandija.
Kur rasti inovacijų variklį?
Kitos maisto įmonės „Mantinga“ atstovė Žaneta Grašienė sako, kad inovacijos – tai tarsi įmonės kojos, leidžiančios į priekį bėgti didžiuliais šuoliais. Maisto pramonė – visada buvo, yra ir bus, ji niekada neišnyks, tik dar labiau plėsis. Tad inovatyvumas – įrankis, kuris padeda būti matomiems, tai augimas, tobulėjimas, išskirtinumas ir įmonės stiprybė. Naujų inovatyvių produktų bei patogesnių, funkcionalesnių pakuočių atsiradimo reikalauja pati rinka. Vartotojai diktuoja sąlygas, o įmonės tikslas – atitikti jų keliamus reikalavimus, išgirsti ir suprasti poreikius bei prie jų lanksčiai prisitaikyti.
Sėkmingai dirbančios inovatyvios įmonės viena iš sėkmės paslapčių – produktu, pakuote išspręsti vartotojo problemą, kurios, jis galbūt dar nė nežino turįs. Šių dienų vartotojas viską nori gauti čia ir dabar, tai galioja viskam apie ką tik bekalbėtumėm – tiek apie maistą, tiek apie pramogas, buities įrenginius ar bet ką kitą. Įmonės pagrindinė veikla – duonos ir jos gaminių kepimas. Tad daugiausia orientuojamasi į šią sritį, sekamos duonos vartojimo tendencijas. Pastebima, jog šiandien vartotojai ieško sveikesnių produktų, jie skaito etiketes, domisi sudėtimi. Todėl įmonės duonos kepinių asortimente, daugėja itin sveikų, turtingų sudėtimi, praturtintų skaidulomis, gluten free, organic ir kitų gaminių.
Taip pat įmonės atstovė įsitikinusi, jog ne ekonominė valstybės padėtis, o žmonės, komanda, su kuria dirbi, yra tikrasis įmonės variklis: „Dirbame nedideliame Marijampolės mieste, tačiau gaminius eksportuojame į 35 pasaulio šalis. Tarptautinėse parodose produktai laimi inovatyvių gaminių apdovanojimus, tai yra akivaizdus įrodymas, kad taip, Lietuvos maisto pramonė pajėgi varžytis su didesnėmis ir ekonomiškai stipresnėmis valstybėmis“.
Kur ieškoti investicijų?
Inovacijas skatinanti Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) kviečia įmones, vykdančias inovacinę veiklą, dalyvauti šiose priemonėse investicijoms gauti:
„Horizonto 2020 MVĮ priemonė“ skirta mažoms ir vidutinėms įmonėms kurti technologijas, produktus ir paslaugas naujose verslo srityse, skatinanti verslo koncepcijos įvertinimą, prototipų kūrimą, produktų pritaikymą rinkai.
„Inočekiai“ skirti inovacinę veiklą pradedančioms ar jau vykdančioms įmonėms, pagal kuriuos jos gali gauti valstybės investicijas paslaugoms iš mokslo ir studijų institucijų įsigyti (techninių galimybių studijų parengimą, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros vykdymą).
„Inostartas“ skirtas naujoms inovatyvioms įmonėms, pagal kurią smulkiojo ar vidutinio verslo (SVV) subjektai gali gauti investicijas idėjos ar produkto vystymui, tyrėjų ir mokslininkų įdarbinimui.
„Inopatentas“ skirtas paskatinti įmones tarptautiniu mastu patentuoti išradimus ir registruoti dizainą, tokiu būdu stiprinant intelektinės nuosavybės teisių apsaugą užsienio valstybėse.
Jauno verslo akceleravimo programos užsienyje bei partnerių paieškos misijos skirtos skatinti plėtrą į tarptautines rinkas, užmegzti ir stiprinti bendradarbiavimą su partneriais iš užsienio valstybių, siekiant dalyvauti tarptautinėse inovacijų programose.
Straipsnių ciklas parengtas pagal projektą „Technologijų ir inovacijų populiarinimas“, kuris yra finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Projekto tikslas – populiarinti technologijų pažangą ir inovacijas, informuojant verslą ir verslui imlią visuomenę apie mokslinių tyrimų vykdymo ir inovacijų diegimo naudą. Projektą vykdo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA).
