Kol kas svarstoma didinti prekybos tinklų konkurenciją, kviesti užsienio investuotojus, stiprinti smulkųjį ir vidutinį verslą, peržiūrėti kontrolės institucijų įgaliojimus, riboti prekybos centrų darbo laiką savaitgaliais.
Tačiau atrodo, kad toks valdžios planas prieštarauja pats sau. Ar įmanoma mažinant konkurenciją tikėtis pigesnių prekių? Kuo susigundys užsienio investuotojai, jei prekybininkams Lietuvoje sudaromos kuo sudėtingesnės verslo sąlygos?
Problemą mato visi
Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ Daiva Žeimytė kalbėjosi su prekybos tinklo „Maxima LT“ generaline direktore Kristina Meide ir Laisvosios rinkos instituto prezidentu Žilvinu Šilėnu.
– Iš valdžios tribūnų prekybininkams dėl kainų skamba priekaištai. Vargu ar jūs turėsite pasirinkimą – vis tiek teks ką nors daryti. Ką esate numatę? – paklausėme K.Meidės.
– Visi mes kalbame apie tą patį. Ypač pastaruosius dvejus metus analizavome situaciją, nes tai mes, prekybininkai, Vyriausybė ir prezidentė matome tą pačią problemą – Lietuvos šeima išleidžia 21 proc. savo pajamų maistui. Tai yra bene didžiausias rodiklis visoje Europoje.
Šeimos turi ir kitokių išlaidų – vaikus reikia aprengti, išleisti į mokyklas, būrelius, knygas nupirkti. Žmonės nori laisvalaikio, atostogų.
– Jūs sakote – mažinkite pridėtinės vertės mokestį (PVM) maisto produktams. Logiška, kad tuomet ir kainos sumažėtų. Ar tai būtų išeitis?
– Esu pažadėjusi, kad jeigu taip nutiktų, net jeigu reikėtų pasirašyti kokį nors memorandumą, kad tikrai tą skirtumą atiduotume klientui, aš pirma paimčiau rašiklį ir jį pasirašyčiau.
Noriu, kad klientas, ateidamas pas mane, rastų prekę už kuo mažesnę kainą.
– Ar jaučiate, kad su jumis valdžia nori tartis ir diskutuoti? Ar klausoma jūsų argumentų?
– Pirmasis susitikimas Vyriausybėje buvo geras ženklas, tikiuosi, kad jų bus daugiau. Nes tikslas yra tas pats.
Žmonės išleidžia daug pinigų maistui nuo visų šeimos uždirbamų pajamų, tad reikia, kad augant pajamoms tas santykis galėtų mažėti greičiau.
– Kaip vertinate priemones, kurios bus svarstomos Vyriausybėje?
– Jeigu atvirai, mes tų pasiūlymų nematėme. Esame girdėję iš žiniasklaidos, bet tai nebuvo oficialūs pasiūlymai, tai buvo nutekinta informacija, tad mes jos nesvarstėme.
Nukentėtų ir nuomininkai
– Premjeras kalba apie 12 prekybos tinklų pritraukimą į Lietuvą. Ką jūs manote?
– Tai yra verslo sprendimas. Jeigu man reikėtų apsispręsti kaip vadovei, aš tikrai pagalvočiau apie tai, kad tai maža šalis, gyventojų skaičius joje mažėja, nors veikia daug prekybos tinklų ir konkurencija yra didžiulė.
Į kiekvieno konkurento atėjimą visi esami žaidėjai visada žiūrės rimtai. Galų gale tikrai laimi klientas. O tas, kuris pasitempia, tampa geresnis, tas ir neatiduoda savo kliento.
– Dar vienas pasiūlymas – riboti prekybos centrų darbo laiką savaitgaliais. Kaip žvelgiate į tai?
– Tai yra socialinis veiksmas. Aš girdžiu ir savo darbuotojus, ir klientus. Tikrai būtų darbuotojų, kurie džiaugtųsi nedirbdami sekmadieniais. Didelė dalis klientų, ypač didžiuosiuose miestuose, nebūtų tokie laimingi.
Juk prekybos centrai nėra vien vieta įsigyti maisto – tai ir pramogų vietos. Tai irgi yra būdas praleisti laiką su šeima kur nors kitur nei namuose. Jeigu tokie pakeitimai būtų priimti, mes tikrai prisiderintume. Net neabejoju, kad po kiek nors laiko ir klientas savo įpročius pakeistų.
Bet ir tarp mūsų darbuotojų yra daug jaunimo, kuris dirba sekmadieniais dėl to, kad jie vidury savaitės studijuoja ir jiems daug paprasčiau priderinti grafiką. Manau, kad priimant tokį sprendimą reikėtų atlikti daugiau skaičiavimų.
Be to, turime beveik 1000 nuomininkų, kurie dirba šalia mūsų parduotuvių. Dažniausiai tai smulkūs prekių ar kokių nors paslaugų pardavėjai. Jeigu uždaromas pagrindinis traukos objektas tame pastate, kiti dalyviai irgi neturi prasmės veikti.
Pirkėjams – jokios naudos
– Pone Ž.Šilėnai, esate sakęs, kad nutekėjęs Vyriausybės kovos su kainomis planas yra kova su vartotojais, bet jokiu būdu ne su kainomis. Kodėl?
– Nes tai yra to plano turinys. Jeigu išmetame lauk antraštes, skambius pavadinimus ir pažiūrime, kas siūloma, pamatysime, kad ten vartotojas yra paskutinėje vietoje.
Jei neleidi vartotojams eiti į parduotuves, kurios jiems patinka, tai nuo to kainos tikrai nesumažės.
Kita šūsnis priemonių yra tarpusavio santykiai tarp prekybininkų ir tiekėjų.
Bet tai yra dviejų grupių verslo santykiai, o jei į juos kišis valdžia, vartotojui nuo to niekas nepagerės. Geriausiu atveju vartotojų pinigus kitomis dalimis pasidalins prekybininkas ir tiekėjas ar prekybininkas, ūkininkas ir tiekėjas.
Vartotojui nuo to niekas nesikeičia. Daugeliu atvejų jam bus tik blogiau, jeigu įsigalios tie planai uždrausti apsipirkinėti, kur patinka. Geriausiu atveju – niekas nesikeis.
Siūlo mažinti mokestį
– Vyriausybė siūlo priemones, kurios galėtų lemti kainas. Prekybininkai sako: sumažinkite PVM, tada mes sumažinsime kainas.
Ar tai sąžininga?
– Taip, žmonės Lietuvoje apie 22–23 proc. visų pinigų išleidžia maistui, kai Europos Sąjungos vidurkis yra 11–12 proc. Bet tai nereiškia, kad kainos Lietuvoje yra aukštos.
Tai labiau reiškia, kad Lietuvos žmonių atlyginimai yra maži, o kai tu mažai uždirbti, aišku, pirmiausia perki maistą, o kas liko, išleidi kitiems dalykams.
Vienintelis būdas to išvengti – pajamų didinimas.
Jei prisimintume 1996 metus, tai tuomet mes 36 proc. pajamų išleisdavome maistui.
Tai lemia ne tiek kainos, kiek atlyginimai.
Jeigu būtų premjeras pareiškęs, kad mes dar labiau skatinsime konkurenciją prekybos sektoriuje, pritrauksime naujų tinklų į Lietuvą, aš nemanau, kad kas nors būtų tam prieštaravęs.
Bėda, kad gaida paimta labai aukšta: kovosime su kainomis.
Kai pažiūri į turinį, ten to nėra. Pavyzdžiui, idėjos sumažinti PVM. Juk jo padidinimas vis dar yra laikinas, nors praėjo jau dešimtmetis. Šiuo atveju prekybininkai, sakydami, kad sumažinkite PVM ir prekių kainos šiek tiek sumažės, yra teisūs. Manau, kad tai veiktų.
– Gal mokestis galėtų mažėti tik tam tikroms prekių grupėms?
– Nesutinku nei ekonominiu, nei moraliniu atžvilgiu. Jei mažiname vieno tipo maistui, galime klausti: kodėl šviežiai mėsai, o ne rūkytai, kodėl šviežioms daržovėms, o ne konservuotoms?
Manau, 18 proc. tarifas būtų geras pirmasis žingsnis valdžiai parodant, kad padidinimas iš tiesų buvo laikinas, o ne apgaulė.
– Kokie jūsų pasiūlymai?
– Mažesnis PVM, pašalinti apribojimai mažoms parduotuvėms įsisteigti ir veikti. Stebuklų nebūtų, bet nuo to visiems būtų šiek tiek geriau, patogiau, pasirinkimas didesnis. Galbūt net ir kai kurios kainos nukristų.
