Susitikimo metu daug dėmesio buvo skirta iš esmės po didžiųjų reformų atsinaujinančiai mokesčių sistemai, o Lietuva buvo pristatyta savo regione pačia konkurencingiausia šalimi darbo apmokestinimo srityje.
Išskyrė iš kitų Baltijos šalių
V.Šapoka, pradėdamas susitikimą, aptarė Lietuvos padėtį pasaulinėje rinkoje. Jis pasakojo, kad šiandien pasaulyje viskas keičiasi taip greitai, kaip oras ir užsiminė apie BVP kitimą.
„Kalbant apie BVP, mes pakeitėme savo prognozes. Šiemet ekonomika auga greičiau, nei mes tikėjomės. Eksportas neauga taip greitai, kaip turėjo, bet jis stiprus ir, manau, tai tęsis ir kitąmet.
Mes matome, kad mūsų ekonomika toliau augs“, – kalbėjo ministras. Jo teigimu, šiemet ekonomika augs 3,4 proc., o 2019-aisiais – 2,8 proc.
Taip pat jis aiškino, kad Lietuva per ateinančius trejus metus bus pati konkurencingiausia šalis iš visų Baltijos valstybių. Jis žadėjo, kad bus mažinamas darbo jėgos apmokestinimas.
Vėliau investuotojams buvo pristatyti svarbiausi pokyčiai, kurie palies net šešis skirtingus sektorius: švietimo, sveikatos, mokesčių, inovacijų, šešėlinės ekonomikos mažinimo ir pensijų srityse.
Užsiminė apie krizę
Paklaustas apie Lietuvą galinčią užklupti krizę, finansų ministras sakė, jog niekas nežino, kad ji ateis.
„Niekas nežino, kada ateis krizė. Ar ji bus šiemet, ar kitais metais, ar ateityje? Tėra spėliojimai“, – sakė V.Šapoka.
Susitikimo metu ministras taip pat pristatė ir 2019-2021 metų biudžeto prioritetus. Pasak jo, daugiausia dėmesio bus skiriama struktūrinėms reformoms, tokioms kaip išsilavinimas, sveikatos apsauga, inovacijos, mokesčiai, šešėlinė ekonomika.
Taip pat jis pabrėžė, kad išskirtinis dėmesys bus nukreiptas į strateginius projektus, kurių numatoma net 44.
Kalbėdamas apie Lietuvą ministras išskyrė ją ir kaip inovacijų šalį.
„Lietuva – geriausia vieta FinTech technologijoms. Jau dabar mes esame pasaulio technologijų žemėlapyje“, – sakė jis.
Dūrė į žaizdą
„Mars Lietuva“ generalinė direktorė Aušra Žemaitienė kalbėjo, kad Lietuvoje įmonei vienas svarbiausių dalykų – rinkos stabilumas bei pastovumas, tačiau šiuo metu įmonė susidurianti ir su keliomis problemomis.
„Vienas smarkiai besikeičiantis dalykas yra žmonių, kuriuos galima įdarbinti, kiekis.
Dauguma tų, kuriuos įdarbindavome prieš 10-15 metų, būdavo iš Klaipėdos ar Gargždų apskrities, o dabar regionuose (ne tik Klaipėdos, bet ir Šiaulių) mes nerandame žmonių, kurie galėtų dirbti.
Netrukus planuojame įkurti daug darbo vietų, tačiau gali nutikti taip, kad nebus kam to darbo atlikti.
Industrijos revoliucija – gamybos robotizacija mums nėra vienintelis prioritetas. Norint būti lankstiems ir greitai prisitaikantiems rinkoje, mums būtinai reikia ne tik robotų, bet ir žmonių. Mes norime, kad valdžia imtųsi veiksmų šiuo klausimu“, – griežtai pasisakė ji.
Pro akis vadovei nepraslydo ir atlyginimų dydžio aktualumas.
„Kalbant apie algų kėlimą, mums iškyla klausimas, kodėl kalbėdami apie tai, mes pamirštame kalbėti apie minimalias algas, nors mes tokių ir nesiūlome. Mes mokame daugiau nei minimumą. Bet kai minimali alga taip greitai auga, tai daro didelę įtaką visai darbo rinkai.
Aš vis dar turiu limituotą biudžetą, kurio kasmet vis didesnę dalį turiu skirti technologų, inžinierių ir kitų algoms. Kadangi to padaryti negaliu, tenka algas kelti ne visiems iš karto. O juk dar yra nekvalifikuoti darbuotojai, kurių darbo jėgos mums reikia ir jiems algų mažinti negalime.
Inžinieriai tampa problema taip pat ne tik Vokietijoje, bet ir Lietuvoje – jų trūksta. Turime sugalvoti, kaip išlaikyti žmones, mokančius mokesčius, nes gamybos robotizacija šią problemą tik pagilins“, – sakė A.Žemaitienė ir pabrėžė, kad robotai neišmokės pensijos nei jai, nei kitiems dirbantiems žmonėms.
