– Jūsų pranešimo tema “Kaip savivertė ir meilė sau koreliuoja su sėkme versle”.
– Savivertė ir meilė sau yra esminiai dalykai siekiant bet ko – nesvarbu, ar tai būtų puikūs tarpusavio santykiai šeimoje ir su aplinkiniais, ar karjeros galimybės. Kiek aš esu vertingas – štai kas yra savivertė. Žemos savivertės žmonės vengia iššūkių, nuolat kamuojasi dėl dėmesio, labai vargina patys save. Ir nuolat jaučiasi nelaimingi.
Aš pati daug metų kentėjau dėl to, nes maniau, kad esu neverta pinigų, kuriuos uždirbu, neverta pareigų, kurias užimu. Tai buvo mano didžiausia našta. Bėda ta, kad niekas mūsų neprivers savęs mylėti, kaip ir niekas nepakels mūsų savivertės. Tai padaryti galime tik mes patys. Pripažinę, kad esame netobuli, tačiau unikalūs.
– Esate nepakanti nesąžiningiems politikams ir verslininkams, ar tai jūsų vidinis balsas? Ar toks jūsų vaidmuo televizijoje?
– Nuo mažų dienų mane mama mokė būti sąžiningu žmogumi. Esu įsitikinusi, kad sąžiningumas yra viena pamatinių žmogaus vertybių. Politikas – visuomenės atspindys, juk į Seimą, kitus valdžios postus išrenkami tautos atstovai.
Jie mūsų kaimynai, draugai, giminaičiai. O kai mano kaimynas vagia, meluoja, apgaudinėja, aš neketinu sėdėti rankų sudėjusi. Tikiu, kad daugelis taip elgiasi, matydami neteisybę ir apgaulę.
Politiko vaidmuo ir jo atliekamas darbas, mano įsitikinimu, yra labai svarbūs visai valstybei ir jos piliečiams. Jeigu jie vagia, kenčia visa šalis ir jos gyventojai. Taip pat ir dėl verslininkų. Esu žurnalistė, o žiniasklaida yra sarginis šuo, mūsų, žurnalistų toks darbas – stebėti ir baksnoti pirštu į visas negeroves. Tai tikrai ne mano vaidmuo televizijoje, esu Lietuvos pilietė, man rūpi, todėl mano pakantumo riba nesąžiningiems politikams ir verslininkams – nulinė.
– Daiva, kaip jums pavyksta prakalbinti žmones?
– Visi mes žmonės, visų pirma, o tik po to statusai, pareigos ir profesijos. Su kiekvienu kalbuosi kaip su žmogumi, o ne prezidentu, premjeru ar dar bala žino kuo. Kai būni žmogumi ir kitas yra priverstas nusiimti visus antpečius bei kaukes.
– Ar galima suteikti žmogui antrą galimybę, jeigu jau kartą paslydo?
– Neteisk ir nebūsi teisiamas, – labai taikli eilutė iš Biblijos. Parodykite man tą, kuris klaidų nedaro. Visi mes klystantys, nes tokia yra žmogiška prigimtis. Būtų idealu, jeigu sugebėtume mokytis iš svetimų klaidų. Deja, yra kitaip. Žinoma, būna klaidų, kurios labai skaudžios arba daug kainuojančios net gi ne vienam žmogui, o visai valstybei. Tačiau jeigu žmogus paslydo dėl žmogiško faktoriaus, o ne dėl to, kad jis gobšus, nesąžiningas, korumpuotas ar dar koks nors, antras šansas jam turi būti suteiktas.
– Pasauliniame kontekste Lietuva verslo kultūros ir etikos klausimu – provincija ar centras?
– Tikrai ne provincija. Daug keliauju, matau, kaip ir kuo gyvena kitos šalys. Na, štai iš amerikiečių verslo galėtume pasimokyti pagarbos klientui, iš azijiečių – ramaus sprendimų priėmimo. Visada yra iš ko mokytis. Vis dėlto, manau, kad Lietuvos verslas gerąja prasme labai stipriai žengia į priekį.
– Daiva, kada meilė sau yra svarbesnė už savigarbą? Ar tai padeda siekti karjeros?
– Niekada. Nesupriešinu šių dviejų dalykų, tarp jų dedu lygybės ženklą. Pripažinti, kad esi toks, koks esi, mylėti save tokį koks esi, yra esminis dalykas visur gyvenime, taip pat ir karjeroje. Sveika meilė sau nėra narcizimas ar egocentriškumas, tai savivertė.
Jeigu nepasitiki savimi ir savo gebėjimais, kaip įtikinsi kitus, kad gali. Jeigu nuolat bijai žengti žingsnį į priekį, gali taip ir likti dėlioti popieriukus. Savigarba – tai pasitikėjimo savimi ir savimonės derinys. Tai vienoks ar kitoks “aš” vaizdas. Gerbi save, vadinasi gerbi ir kitus. Tai irgi esminis momentas siekiant karjeros.
– Daiva, savigarba versle ir politikoje reikalinga? Kodėl? Ar galima būti sėkmingam be savigarbos?
– Tai būtina ir privaloma. Kaip jau ir sakiau, kai gerbi save ir kitą, gerbia ir tave. Nesvarbu, kas tai būtų – tavo kolega, klientas ar rinkėjas. Turime daug pavyzdžių, kada verslininkai ar politikai dėl asmeninės, dažniausiai finansinės naudos, pamina visas vertybes, nesibodi lipti per galvas, apgaudinėti, šmeižti, papirkinėti. Įmanoma kurį laiką važiuoti ir ant tokių bėgių. Tačiau ilgainiui tokie žmonės vis tiek atsiduria visuomenės paraštėse arba dar blogiau, belangėje.
– Jeigu būtumėte šalies prezidentė, daugiau draustumėte ar daugiau leistumėte visuomenei?
Geras klausimas, kažkaip neturiu kol kas tokių ambicingų tikslų. Kaip jau ir minėjau, man svarbiausia visur – žmogiškumas. Valstybė ir yra žmonės, viena didelė šeima. O šeimoje juk visko būna – ir barnių, ir apsikabinimų. Tačiau tikslas bet kokiu atveju yra vienas – stiprybė, pagarba ir meilė savo artimui.
– Daiva, ar politika ir verslas neatsiejami dalykai? Ką manote apie lobizmą?
– Verslas ir politika neturėtų būti atsieti reiškiniai. Ir viena, ir kita kuria pridėtinę vertę valstybei ir jos piliečiams. Deja, labai dažnai Lietuvoje vis dar gajus stereotipas: verslininkas lygu vagis. O politiko įvaizdis iš esmės sukompromituotas. Šiose srityse dar reikia laiko ir pastangų. Lobizmas – visame pasaulyje egzistuojantis reiškinys, kuris apibrėžia verslininko ir politiko santykius. Tačiau Lietuvoje registruotų lobistų vis dar nėra daug, nes, akivaizdu, visuomenei dar reikia aiškinti, kad lobistas nėra tas, kuris poltikui neša kyšius.
– Ar dažnai gaunate prašymų neklausti konkrečių klausimų arba neliesti konkrečių temų? Ar turėjote tokių užsakymų, kurių teko atsisakyti dėl savo moralinių įsitikinimų? Ar nesigailite?
– Tie, kurie pas mane ateina į laidas, jau žino, kad to geriau nedaryti. Labai gerai suprantu žurnalisto ir žiniasklaidos misiją, gerbiu šią profesiją, todėl esu visiškai nepakanti kažkokiems užkulisiniams žaidimams. Klausiate apie kažkokius užsakymus? Nesuprantu apie ką jūs. Taip, žiniasklaida yra ir verslas, tačiau sąžingingumo kriterijus čia esminis.
– Televizijoje dirbate bene 18 metų, kaip per šiuos metus keitėsi žiniasklaidos požiūris į skaidrumą versle bei politikoje?
– Požiūris į skaidrumą versle ir politikoje keičiasi visoje visuomenėje. Ir tai yra labai gerai. Nepakantumas visuomenėje nesąžiningumui priverčia pasitempti visus. Taip pat ir žiniasklaidą, kuri, mano manymu, dar geriau nei anksčiau atlieka savo funkcijas.
Apie nepatogią tiesą D.Žeimytė-Bilienė kalbės konfrencijoje, kuri vyks spalio 12 dieną Vilniaus Rotušėje.
