Anot vyriausiojo „Suzhou Osaitek Photoelectric Technology“ bendrovės inžinieriaus He Zhongya, jos darbuotojai jau kurpia planus, kaip tam tikrą įrangą bei detales pasigaminti patiems.
O to priežastis, jo teigimu – pastaruoju metu tarp Kinijos ir JAV vykstantys prekybos karai, dėl kurių prekių tarifai tapo pernelyg brangūs gabentis jas iš už Atlanto.
Bendrovėje iš viso dirba per 100 žmonių, kurie jau kurį laiką po truputį pereina prie vietinės produkcijos, tačiau, pasak H.Zhongya, „prekybos karai gerokai pagreitina tą parėjimą“.
Dvi didžiausios pasaulio ekonomikos neseniai įvedė tarifus šimtams milijardų dolerių viena kitos prekių. Ekspertų įsitikinimu, tarifų įvedimas turės didesnę įtaką Kinijos ekonomikai, kurios varomoji jėga daugiausiai priklauso nuo eksporto.
Tiesa, konfliktas su JAV skatina Kinijos įmones bei vyriausybės pareigūnus žengti koja kojon su pokyčiais, galinčiais šalį ilgainiui padaryti dar konkurencingesnę ir patrauklesnę užsienio investuotojams.
„Ši krizė skatina Kinija sparčiau vystytis“, – teigė inžinierius.
Didesnis dėmesys technologijoms
JAV prekybos departamentas šiemet kruopščiai išryškino Kinijos priklausomybę nuo JAV technologijų pramonės. Departamentas uždraudė JAV įmonėms parduoti gyvybiškai svarbius komponentus Kinijos telekomunikacijų įrangos gamintojui „ZTE“, tokiu būdu priversdamas sustabdyti beveik visas svarbiausias gamintojo operacijas.
„ZTE“ krizė Kinijoje sustiprino įsitikinimą, kad šalis turi tapti labiau savarankiška ir nepriklausoma nuo JAV įtakos.
„Greitai jūs pamatysite intensyvesnes pastangas stiprinti vidaus rinką ir inovacijas“, – tikino Kinijos ekonomikos Strateginių ir tarptautinių studijų centro ekspertas Scottas Kennedis.
Tačiau įspėjo – per tokį trumpą laiką atsiriboti nuo JAV įtakos ir tuo pačiu sukurti tokias pažangias technologijų pramonės šakas, kaip puslaidininkiai, bus be galo sudėtingas darbas. Taip yra dėl to, kad didžioji dalis Kinijos bendrovių naudojasi JAV pagamintais lustais, kad galėtų kurti išmaniuosius telefonus ir mobiliuosius tinklus.
Agresyvi Pekino kampanija kurti sudėtingesnes pramonines ir gamybos įmones yra vienas iš pagrindinių JAV vyriausybės nuogąstavimų.
D.Trumpo administracija apkaltino Kiniją dėl nesąžiningų veiksmų, tokių, kaip intelektinės nuosavybės vagystė, pasisavinant tam tikras JAV technikos srities paslaptis. Kinijos vyriausybė nuginčijo įtarimus.
S.Kennedžio teigimu, vis prastėjantys santykiai su JAV gali paskatinti Kinijos bendradarbiavimą pažangiųjų technologijų srityje su tokiomis valstybėmis, kaip Japonija, Pietų Korėja, Izraelis bei Europos šalimis.
Pasak „Fitch Solutions“ analitiko Kenny Liewo, pastaraisiais mėnesiais Pekinas itin pasistūmėjo reformuodamas intelektinės nuosavybės apsaugą, taip siekdamas paskatinti kurti kuo daugiau išmaniųjų technologijų pačioje Kinijoje.
„Vyriausybė stiprina pajėgas. Prekybos karas neabejotinai pagreitins tokias reformas“, – kalbėjo ir Kinijoje įsikūrusios Europos tarptautinės verslo mokyklos ekonomikos ir finansų profesorius Xu Binas.
Ir pridūrė – Kinija „nebėra pigi vieta“.
„Ji nuėjo ilgą kelią. Per pastaruosius 20 metų milžiniška Kinijos eksporto mašina pajudėjo nuo drabužių bei žaislų prekybos sektoriaus iki pat elektronikos ir išmaniųjų telefonų.
Kinija nebėra pigi vieta, skirta gaminti žemesnės klasės prekes. Šalies bendrovės sparčiai reaguoja į besikeičiančią aplinką, o tarifų įvedimas skatina privačių įmonių atsinaujinimą“, – teigė profesorius.
Ar Kinija atvers savo rinką?
Naujų tarifų banga taip pat kelia ne vieną klausimą apie Kinijos, kaip masinio gamybos centro, įvaizdį.
Kompanijų atstovai teigia, kad ketina svarstyti galimybę perkelti savo gamybą į kitas šalis, taip išvengiant papildomų išlaidų dėl įvestų tarifų, jeigu Kinijos vyriausybė nesugalvos, kaip kitaip kompensuoti patiriamą žalą.
Be to, Pekinas jau seniai kritikuojamas dėl varžančių tarptautinės ekonomikos politikos priemonių, kurios uždaro duris didelėms užsienio bendrovėms ir reikia pirmenybę vietiniam verslui, ypač – valstybinėms įmonėms.
Iš Kinijos vadovų primygtinai reikalaujama, kad jie įsipareigotų palaipsniui atverti šalies ekonomiką. Manoma, kad prekybos karai gali pagreitinti šį procesą.
Anksčiau analitikai ir verslo lyderiai abejojo Kinijos pajėgumu vykdyti reformas, dėl kurių užsienio investuotojai galėtų paprasčiau vystyti savo verslą šalyje, tačiau dabar dauguma jų mano, kad šiuo metu valdžia tiesiog neturi kito pasirinkimo.
Neseniai valdžia jau ėmėsi pirmo žingsnio sustabdyti lėtėjančią ekonomiką ir verslui sumažino mokesčių naštą. Premjeras Li Keqiangas praėjusį mėnesį žadėjo įtraukti ir daugiau pagalbinių priemonių.
Jei tokios reformos padidins užsienio kompanijų konkurencingumą, tai sudarys sąlygas Kinijos bendrovėms taip pat siekti tapti produktyvesnėmis bei pagerinti savo „žaidimo“ taisykles.
„Tokie pokyčiai ilgainiui paskatins šalies ekonomikos konkurencingumą ir padės pamatus tolimesniam jos augimui bei vystymuisi“, – vylėsi turto valdymo bendrovės „AXA Investment Managers“ vyresnysis besivystančių rinkų ekonomistas Aidanas Yao.
Parengė Agnė Černiauskaitė
