Penktadienį Seime vykusioje diskusijoje dėl naujo lobistinės veiklos teisinio reguliavimo E.Jankevičius sakė, kad įstatymo projektas dar yra svarstomas tik darbo grupėje, siekiant įsiklausyti į visuomenės nuomonę.
„Projektas dar nėra patekęs į Seimą, nebuvo svarstomas Vyriausybėje, tik darbo grupėje analizuojame ir deriname su visuomene. Bet generalinė mintis – dabartinis įstatymo reguliavimas turi daug spragų ir kai kuriose vietose jis sudėtingas, nelogiškas, apsunkinantis. Mūsų tikslas nėra apsunkinti verslą.
Visuomenininkai taip pat mums labai svarbūs, norime įsiklausyti į jų nuomones. Kita vertus, visuomenė iš mūsų reikalauja skaidrumo, ir mes norime, kad visuomenė skaidriai galėtų sužinoti, kaip kartais atsiranda įstatymo projektai, kas juos pasiūlo“, – sakė E.Jankevičius.
Tuo metu Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) atstovė Evelina Matulaitienė teigė, kad siekiama, jog lobistinė veikla būtų suvokiama ne kaip neigiamas reiškinys, o kaip natūralus procesas, padedantis priimti geriau pasvertus sprendimus.
Ji taip pat pažymėjo, kad dabartinis įstatymo pakeitimas leistų lobistinę veiklą vykdyti juridiniams asmenims, nereikalaujant jiems pateikti sąrašo, kokie darbuotojai šią veiklą vykdys.
„Šiandien lobistinę veiklą gali vykdyti tik tas asmuo, kuris yra įrašytas į lobistų sąrašą. Juridinis asmuo, kuris nori ją vykdyti, turi iš anksto numatyti asmenis, nes pagal dabartinį įstatymą lobistas yra fizinis asmuo, vykdantis lobistinę veiklą.
Tai yra neefektyvus dalykas ir siūlome keisti konceptą. Registracija į lobistų sąrašą niekam nebūtų privaloma, tai būtų savanoriškas asmens sprendimas, jei norima turėti tam tikrų privalumų: turėti susitikimų, gauti leidimą į institucijas, greičiau gauti informaciją“, – kalbėjo E.Matulaitienė.
Ji taip pat akcentavo, kad visiems lobistinę veiklą vykdantiems asmenims privalu teikti skaidrių teisėkūros procesų deklaraciją dėl konkrečios lobistinės veiklos, kuri yra teikiama tik elektroniniu būdu, o jokių papildomų dokumentų pridėti nereikia.
„Daug girdime apie tai, kad VTEK norės bausti, drausti, tai projekte yra numatyti mažareikšmiškumo kriterijai. Jei 3 kartus per paskutinius 12 mėnesių asmuo nedeklaravo ar vėlavo, tai jokių nuobaudų dėl to nebus. VTEK laikosi pozicijos, kad siekiama stiprinti skaidrumo įprotį, o ne skirti kažkokias baudas“, – sakė VTEK atstovė.
Tarp pakeitimų – ir leidimas vykdant tęstinę lobistinę veiklą įregistruoti tik jos pradžią.
Siūloma įtvirtinti ir pareigą deklaracijas teikti ne tik asmenims, užsiimantiems lobistine veikla, bet ir tiems, kuriems lobistai siekia daryti įtaką.
„Tai pirmiausia įgalintų VTEK užsiimti prevencine veikla. Tikslas yra sukurti skaidrumo įprotį, kad tie prevencinės veiklos atvejai būtų viešinami ir visuomenė suprastų, kad politiko normali darbo dalis yra susitikti su interesuotomis šalimis“, – sakė E.Matulaitienė.
Tuo metu Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus sakė, kad naujieji pakeitimai nepakankamai tiksliai apibrėžia, kas yra įtaka.
„Siūlome labai aiškiai konkretizuoti įstatymo tekste, kas yra ta įtaka. Jei aš pašnekėjau susitikęs Gedimino prospekte apie biudžeto formavimą, tai nereiškia, kad tai yra įtaka, bet jei parašiau raštą, kaip formuoti biudžetą, kam skirti daugiau pinigų, kam mažiau, tai tą įtaką reikėtų užfiksuoti“, – sakė V.Sutkus.
Į tai E.Jankevičius atsakė, kad deklaruoti reikės tik tuo atveju, kai bus kalbama apie konkrečius projektus.
„Kavos susitikti, trumpam pasišnekėti – to nereikia paskelbti. Deklaruoti reikia tik tada, kai kalbama apie konkretų įstatymo projektą ir teikiamos konkrečios pastabos. Jei kažkas žodžiu pasakys: straipsnis tas, punktas tas, tada teoriškai reikia deklaruoti, bet, aišku, niekas neatsimins“, – sakė teisingumo ministras.
Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė sakė, kad pagal dabartinį įstatymo projektą net ir žmogaus teisių gynimo asociacijos, viešai pristatančios savo veiklą, tampa lobistais.
„Įsivaizduokite, mes teikiame įstatymo pataisą apie persekiojimą ir viešai sakome, kad mes tokį teikiame. Viskas – tai yra lobizmas. Pagal šitą įstatymo projektą, kaip aš suprantu, tai yra lobizmas. Žmogaus teisių gynimo organizacijos, bet kurios (organizacijos, – ELTA), pristatančios savo veiklą viešojoje erdvėje, tampa lobistais ar lobistinę veiklą vykdančiais asmenimis“, – sakė I.Vėgėlė.
Tuo metu su korupcija kovojančios nevyriausybinės organizacijos „Transparency International" vadovas Sergejus Muravjovas sakė, jog lobizmo temai pastaruoju metu skiriama vis daugiau dėmesio, nes to reikalauja visuomenė.
„Lobizmui dėmesys vis didesnis ne dėl to, man regis, kad Lietuvos politikai nusprendė skirti tam didesnį dėmesį, bet yra akivaizdus visuomenės noras spręsti politinės korupcijos problemą“, – pažymėjo S.Muravjovas.
Praėjusiais metais įsigaliojęs naujas Lobistinės veiklos įstatymas teisėkūros procese dalyvaujančioms verslo organizacijoms įnešė daug neaiškumo, anksčiau skelbė Teisingumo ministerija. Dėl to ji šiuo metu rengia įstatymo pakeitimus, kuriais esamas reglamentavimas būtų patobulintas.
Kornelija Mykolaitytė
