Pastaraisiais metais susidomėjimas kriptovaliutomis ir blokų grandinės („blockchain“) technologijomis yra milžiniškas. Lenkija kurį laiką stengėsi neatsilikti, bet kryptis staigiai pasikeitė.
Dar sausį Davoso ekonomikos forume 50 metų M.Morawieckis pareiškė, jog jam virtualios valiutos atrodo panašios į finansų piramides, todėl Lenkijoje siekiama uždrausti arba labai suvaržyti prekybą jomis.
Įmonei grėsė žlugimas
Netrukus centrinis bankas pradėjo specialią reklamos kampaniją, raginusią lenkus nepirkti kriptovaliutų. Savo ruožtu Finansų ministerija nusprendė apmokestinti visas jomis atliekamas operacijas ir pareikalavo, kad būtų viešinamos pirkėjų ir pardavėjų pavardės.
Išsigandę didžiulių bausmių bankai atsisakė aptarnauti kriptovaliutų pirkėjus ir pardavėjus. Tai paralyžiavo „Bitbay“ platformos – didžiausios Lenkijoje bei šeštos pasaulyje pagal apyvartą kriptovaliutų biržos veiklą.
Šimtus tūkstančių klientų visame pasaulyje turinčiai ir atstovybes Indijoje bei Jungtiniuose Arabų Emyratuose įkūrusiai įmonei kilo grėsmė žlugti.
Kelios mažesnės kriptovaliutų biržos staigiai perkėlė veiklą į Londoną ar Berlyną, tačiau „Bitbay“ savininkas 31 metų Sylwesteris Suszekas bandė derėtis su vyriausybe.
Pastaroji kalbėtis nepanoro, o Finansų kontrolės komisija „Bitbay“ įvertino kaip nepatikimą įmonę ir ją tuo pat metu ėmė tikrinti įvairių žinybų kontrolieriai.
Nutarė keltis į Maltą
Sužinojusios apie „Bitbay“ problemas Lenkijoje, šią biržą persikelti ėmė vilioti Šveicarijos, Jungtinių Arabų Emyratų ir Maltos vyriausybės.
„Bitbay“ pasirinko Maltą, kurios vadovai jau kiek anksčiau paskelbė, jog sieks savo šalį paversti ne tik mažų mokesčių, turizmo ir bankininkystės, bet ir kriptovaliutų prekybos pasauliniu centru.
Prekybos platformos persikėlimą į Maltą užsienio bei Varšuvos verslo žiniasklaida įvertino kaip didžiulį Lenkijos vyriausybės pralaimėjimą. Buvo priminta, jog „Bitbay“ apyvarta per dieną pasiekdavo net 1,5 mlrd. zlotų (350 mln. eurų) ir pralenkdavo prekybos Varšuvos vertybinių popierių biržoje apimtį.
Mokytojos ir kalnakasio šeimoje gimęs, finansų patarėju dirbęs ir nedidelę prekybos kompiuteriais įmonę valdęs 31 metų S.Suszekas kriptovaliutomis susidomėjo vos joms atsiradus.
Pigiai prisipirkęs bitkoinų ir pamatęs, kaip auga jų kainos, S.Suszekas nusprendė įkurti bitkoinų kasyklas Lenkijoje bei keliose kitose valstybėse.
Vėliau buvo įkurta „Bitbay“. S.Suszekas yra vienas iš nedaugelio kriptomilijardierių, nepabijojęs skelbti savo pavardės, todėl šiemet buvo pakviestas pasisakyti apie šių valiutų ateitį ES būstinėje Briuselyje.
Planų teko atsisakyti
S.Suszekas planavo gimtajame Pekarų mieste pastatyti dvidešimties aukštų centrinę kompanijos būstinę, įsteigti virtualių valiutų keityklų tinklą ir kurti interneto mokėjimo jomis sistemą. Dabar šiuos projektus jaunasis turtuolis įgyvendins Maltoje, o mokesčiais pildys pastarosios šalies biudžetą.
„Bitbay“ persikėlimas į Maltą bei tarptautinė kritika savotiškai išbudino Lenkijos vyriausybę – ji išsižadėjo planų imtis veiksmų prieš kriptovaliutų prekeivius ir netgi paskelbė taikysianti palankius tokiam verslui mokesčius.
Tačiau to, kas nutiko, jau nebepakeisi. Anot Varšuvos verslo portalo „Business Insider“, „Bitbay“ buvo vizitinė šalies modernumo kortelė, kurią valdžia neapdairiai išgujo ir prarado solidžias pajamas bei daugybę darbo vietų.
