Lietuvoje – milžiniškas gyvybės draudimo sektoriaus potencialas

Lietuva gyvybės draudimo rinkos skvarbos rodikliu pirmauja Baltijos šalyse, tačiau vis dar stipriai atsilieka nuo Europos vidurkio. Be to, skirtingai nuo daugelio kitų šalių, Lietuvoje išlaidos ne gyvybės draudimui yra daugiau kaip du kartus didesnės nei gyvybės draudimui skiriamos lėšos. Tai rodo, kad Lietuvos rinka turi ne tik didžiulį potencialą plėstis, bet ir priimti naujus rinkos dalyvius.

Kad gyvybės draudimo rinka Lietuvoje augtų sparčiau, gyvybės draudimo produktai turėtų tapti geriausia priemone pensijų kaupimui, taupymui ir apsaugoms.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kad gyvybės draudimo rinka Lietuvoje augtų sparčiau, gyvybės draudimo produktai turėtų tapti geriausia priemone pensijų kaupimui, taupymui ir apsaugoms.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2018-10-22 10:00

Pasak tarptautinės perdraudimo bendrovės „Gen Re“ Europos regiono vadovo Friedricho Müllerio, nemažai Vakarų Europos gyvybės draudimo bendrovių šiandien patiria sunkumų dėl užsitęsusio mažų palūkanų normų laikotarpio finansų rinkose.

„Kadangi pagal Mokumo II reikalavimus, kurie taikomi visoms ES draudimo bendrovėms, kaupiamieji gyvybės draudimo produktai su garantuota grąža reikalauja daug kapitalo, draudimo kompanijos labiau linkusios parduoti produktus be garantijų, t.y. investicinio gyvybės draudimo sutartis. Taip pat sistemiškiau yra siūlomi ir parduodami rizikiniai gyvybės draudimo produktai, tokie kaip paskolos gavėjo gyvybės draudimas ar neįgalumo draudimas“, – teigia ekspertas.

Po įvairių su gyvybės draudimo platinimu susijusių ir rinką sukrėtusių skandalų Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose ir Lenkijoje, draudimo platinimas tapo kur kas griežčiau reguliuojamas, įgyvendinami draudimo produktų platinimo direktyvos reikalavimai ir net uždrausta mokėti komisinį atlygį draudimo tarpininkams. Natūralu, kad šie reguliavimai neigiamai paveikė gyvybės draudimo pardavimus. Kita vertus, F.Mülleris pastebi, kad tokios šalys, kaip Prancūzija, Vokietija ir Italija vis dar rodo puikius pardavimų rezultatus, o pati gyvybės draudimo rinka turi kur augti – ypač Centrinėje ir Rytų Europoje.

„Pažvelgę į draudimo rinkos skvarbos rodiklius, galime teigti, jog beveik visos Centrinės ir Rytų Europos šalys turi daug potencialo augimui. Nors dauguma šių šalių gana stipriai nukentėjo nuo finansų krizės, šiandien jos atsigauna, tad pagyvėjimą pastebime ir gyvybės draudimo sektoriuje. Žmonės tampa sąmoningesni draudimo klausimais, tačiau vis dar negali sau leisti visapusės apsaugos. Visgi jei ekonomikos plėtra ir politinis klimatas išliks stabilūs, esame įsitikinę, jog draudimo sektorius šiose šalyse ir toliau sparčiai augs“, – prognozuoja „Gen Re“ Europos regiono vadovas.

Kalbėdamas apie Lietuvos gyvybės draudimo rinką, ekspertas pastebi, jog mūsų šalyje skvarbos rodiklis (draudimo įmokų santykis su šalies BVP) – didžiausias Baltijos šalyse, nors nuo Europos vidurkio smarkiai atsilieka. „Lietuvoje šis rodiklis yra apie 0,6 proc. ir tai yra kiek daugiau nei Estijoje ar Latvijoje, kur jis nesiekia 0,4 proc. Vis dėlto, Europos vidurkis yra 4,2 proc. Gyvybės draudimo įmokų suma vienam žmogui Lietuvoje sudaro mažiau nei 90 eurų per metus. Tai yra gana nedaug, nes Europoje ši suma yra beveik 1200 eurų“, – lygina F.Mülleris.

Taip pat jis pastebi, kad ne gyvybės draudimui skiriamos išlaidos, sudėjus ne gyvybės ir sveikatos draudimą, Lietuvoje yra daugiau kaip du kartus didesnės nei gyvybės draudimo įmokos. Tuo tarpu visos Europos mastu šis santykis yra atvirkščias, o tai, pasak pašnekovo, rodo milžinišką Lietuvos gyvybės draudimo rinkos potencialą.

„Tam, kad gyvybės draudimo rinka Lietuvoje augtų sparčiau, gyvybės draudimo produktai turėtų tapti geriausia priemone pensijų kaupimui, taupymui ir apsaugoms. Kalbu apie skaidrumą, efektyvumą ir lengvą prieinamumą. Draudimo produktai neturi būti brangesni už investavimo ar taupymo produktus bankuose. Pardavėjai turi siūlyti klientams gerus ir kokybiškus sprendimus. Paprasti ir suprantami kiekvienam klientui turi būti ne tik draudimo produktai, bet ir rizikos vertinimas.“, – pataria ekspertas.

Vis dėlto, „Gen Re“ Europos regiono vadovas ragina nepamiršti ir konkurencingumo faktoriaus, nes klientai, be abejonės, lygins produktus ir jų kainas. Jei bankų siūlomų investicinių fondų kainodara atrodys patrauklesnė klientams, tai tikėtina, kad jie ir rinksis fondus, o ne investicinį draudimą. Tas pats galioja ir konkurencijai tarp draudimo bendrovių. Svarbu, kad ne tik produktas būtų patrauklus, o ir platintojai sugebėtų tinkamai atskleisti gyvybės draudimo teikiamą naudą ir privalumus.

Warreno Buffetto valdoma „Gen Re“ Baltijos šalyse jau daug metų konsultuoja draudimo kompanijas ir komercinius bankus naujų draudimo produktų kūrimo bei kainodaros klausimais bei vykdo paskolų gavėjų gyvybės draudimo bei tradicinių gyvybės draudimo sutarčių perdraudimo veiklą. Pasak jos atstovo – iš šio regiono yra ko pasimokyti ir Vakarų Europai.

„Į Baltijos šalis žvelgiame kaip į pavyzdį, kur taikant įvairias inovacijas puikiai išnaudojamas skaitmenizavimo potencialas. Skaitmeniniai sprendimai tikrai pakeis tai, kaip vykdome draudimo verslą šiuo metu. Jo dėka draudimo sutarčių administravimas taps efektyvesnis. Be abejonės skaitmeninės inovacijos teigiamai paveiks ir pardavimus bei sutarčių sudarymo procesą. Kol kas negalime tiksliai pasakyti, kaip ir kokios draudimo sritys keisis, ir kur pamatysime naujus sprendimus, tačiau jau dabar galime teigti, jog klientams viskas taps gerokai patogiau“, – įžvalgomis dalijasi „Gen Re“ Europos regiono vadovas Friedrichas Mülleris.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.