Ekonomistai konstatavo skaudžią tiesą – krizę pasitiksime nieko nesutaupę

Šių metų medunešis buvo rekordinis: Lietuvoje šiemet fiksuojame naują rekordą – ekonomikos augimo trukmė tęsiasi devynerius metus. Tad natūralu, kad kankina klausimas, ar jau reikia ruoštis nuosmukiui.

 Krizę pasitiksim nieko nesutaupę?<br>Lrytas.lt fotomontažas
 Krizę pasitiksim nieko nesutaupę?<br>Lrytas.lt fotomontažas
Krizę pasitiksim nieko nesutaupę? <br>M.Patašiaus nuotr.
Krizę pasitiksim nieko nesutaupę? <br>M.Patašiaus nuotr.
Vyriausybės planuojamas kitų metų 0,4 proc. valdžios sektoriaus biudžeto perteklius parodo, kad valdžia bando būti atsargi.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vyriausybės planuojamas kitų metų 0,4 proc. valdžios sektoriaus biudžeto perteklius parodo, kad valdžia bando būti atsargi.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
 T.Povilauskas.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
 T.Povilauskas.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
R.Bergqvistas (kairėje) ir T.Povilauskas.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
R.Bergqvistas (kairėje) ir T.Povilauskas.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Oct 22, 2018, 2:09 PM, atnaujinta Oct 22, 2018, 7:46 PM

Ko tikėtis iš ekonomikos Lietuvoje artimiausius dvejus metus, bandė spėti SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas Lietuvos makroekonomikos apžvalgos pristatyme.

Tendencija, kad darbo užmokestis Lietuvoje auga gerokai sparčiau nei darbo našumas, nesikeičia jau ne vieneri metai. Tai silpnina įmonių konkurencingumą. Be to, pasaulio ekonomikos augimas ateinančius dvejus metus bus lėtesnis. Nemažas ir pavojų, galinčių pristabdyti didžiausių valstybių ekonomikos plėtrą, krepšelis.

Pastarųjų kelerių metų ekonomikos augimą lydėjo nulinė namų ūkių taupymo norma – tai reiškia, kad daug namų ūkių palankiu ekonomikos ciklo metu nesukaupia santaupų, reikalingų prastesniems laikams sėkmingiau išgyventi.

„Kai esi pasiruošęs sunkiai dienai, daug drąsiau jautiesi priimdamas ilgalaikius sprendimus. JAV taupymo norma – 6 , euro zonoje – 12 proc., o Lietuvoje namų ūkiai, galima sakyti, nieko nesutaupo. Taupome mažiau nei latviai ir estai, kurių ekonominė struktūra panaši. Tai – vienas pagrindinių patarimų, kaip lengviau išgyventi ekonominius svyravimus“, – teigė T.Povilauskas.

SEB bankas prognozuoja, kad 2019 metais Lietuvos ekonomika augs 3 proc., o 2020 metais – 2,6 procento. Tą patį bankas numatė ir rugpjūtį.

T.Povilauskas lėtesnį svarbiausių Lietuvos eksporto partnerių ekonomikų augimą mini kaip pagrindinę priežastį, kodėl ateinančius dvejus metus Lietuvos ūkis turėtų plėstis lėčiau.

„Tiesa, privatus vartojimas bei investicijos ir toliau augs istoriškai sparčiai: namų ūkių vartojimą papildomai skatins dėl mokesčių reformos didėjančios gyventojų pajamos, o investicijas palaikys įsibėgėjančios ES struktūrinės paramos panaudojimas. Lietuvos ekonomikos plėtra liks artima potencialaus BVP augimo tempui, tad ekonomikos temperatūra liks ganėtinai aukšta“, – komentavo banko analitikas.

„Vartotojų nuotaikos grįžusios į 2007 m. lygį. Tačiau esant geroms nuotaikoms pradedami daryti ne visai racionalūs sprendimai, todėl, žiūrint į priekį, geras nuotaikas reikia vertinti atsargiai, nes, jei tai nesikeis dar trejus-ketverius metus, daugės disbalanso“, – teigė ekonomistas.

Sulėtėjimas turi patikti

SEB grupės vyriausiasis ekonomistas Robertas Bergqvistas atkreipė dėmesį, kad apskritai pasaulio ekonomika, nors jos ciklas jau perlipęs piką, artimiausius 2-2,5 metų ir toliau kils.

Tačiau, jo teigimu, kad galėtume kalbėti apie tikėtiną nuosmukį, pirmiausia turime sutarti, ką laikyti smukimu. Mat jei 2,5 proc. ūkio augimas laikomas normaliu, sulėtėjimas iki 1,5 proc. ar netgi procento nėra dramatiški skaičiai. Galiausiai, tai tebėra augimas. „Be kita ko, nuosmukius taip pat reikia vertinti – jie padeda sukurti balansą“, – sakė R.Bergqvistas.

Daugės atvykėlių iš trečiųjų šalių

SEB bankas spėja, kad vidutinis darbo užmokestis 2019 metais didės 7, o 2020 metais – 6 procentais. „Tačiau jei daugiausia žmonių bus dirbančių prekyboje, tai nenuves prie augančių algų“, – sakė T.Povilauskas.

Dėl darbuotojų stygiaus daugės atvykėlių iš trečiųjų šalių. Vien per pirmąjį šių metų pusmetį nacionalinių vizų išduota 22,6 tūkst., arba 93 proc. daugiau negu pernai.

Nors nuo 2019 metų keičiasi darbo mokesčių tarifai, realiai darbuotojai didžiausią naudą kaip ir ankstesniais metais pajus dėl didėjančio neapmokestinamojo pajamų dydžio ir jo taikymo iki dviejų vidutinio darbo užmokesčio dydžių išplėtimo. Darbuotojų ir darbdavio socialinio draudimo įmokų tarifų sujungimo naudai pamatyti reikės daugiau laiko. Kitąmet minimali mėnesio alga didės nuo 400 iki 430 eurų (arba iki 555 eurų pagal naują darbo užmokesčio tvarką), o tai irgi darys teigiamą įtaką didėjančiam vidutiniam darbo užmokesčiui.

Kita problema, kurią T.Povilausko teigimu, valdžiai reikia spręsti: vidutinis darbo užmokestis valstybės sektoriuje 2018 m. vieną ketvirtį jau buvo mažesnis negu privačiame sektoriuje. „Tai nėra gerai, nes ypač viešojo administravimo funkcijas atliekančios įstaigos dažnai negali konkuruoti su privačiu verslu. Tiesiog kelti algas visiems, nedarant veiklos efektyvesnės, būtų pernelyg tiesmukiška, todėl norisi ryžtingesnių valdžios sprendimų“, – sakė banko analitikas.

Vyriausybės planuojamas kitų metų 0,4 proc. valdžios sektoriaus biudžeto perteklius parodo, kad valdžia lyg ir bando būti atsargi, tačiau kartu galime pastebėti ir bandymą įtikti kuo didesnei visuomenės daliai sumažinant darbo jėgos mokesčius ir padidinant įvairias išmokas, kurios greičiausiai bus skirtos gyventojų vartojimo reikmėms. T.Povilausko manymu, valdžia galėjo šiais metais pasinaudoti proga dėl mažėjančios darbo jėgos apmokestinimo prarandamas biudžeto lėšas kompensuoti kitų mokesčių taikymo praplėtimu.

Panaši infliacija

Manoma, kad vidutinė infliacija ir 2019-aisiais, ir 2020 metais bus ganėtinai panaši kaip ir šiemet – sudarys 2,5 procento.

Tikimasi, jog pajamų lygis šalyje toliau augs ganėtinai stipriai, o nedarbas bus istoriškai žemas. Todėl santykinai spartus kainų kilimas dėl brangstančios darbo jėgos išliks. Juo labiau, kad yra nemažai veiksnių, tokių kaip valstybės akcizų politika ar nuolat kintančios žaliavų kainos, kurios gali paspartinti infliaciją šalyje labiau, negu tikimasi šiuo metu.

Jau aišku, kad kitąmet po penkerių metų pigimo pirmą kartą brangs elektros energija buitiniams vartotojams. Be to, degalų kaina neturėtų labai smukti, o kitų metų pavasarį, kaip ir įprasta kasmet, dėl didesnio akcizo ūgtels tabako produktų kaina.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.