Avokadų pardavimai, pirmiausia Europoje ir JAV, yra rekordiniai. Mineralinių medžiagų, vitaminų ir nesočiųjų riebalų rūgščių turintys vaisiai tapo pirmo ryškumo žvaigždėmis išskirtinių maisto produktų draugijoje. Avokadai yra veganiniai produktai ir todėl laikomi „nenuodėmingais“.
Pasak įmonės „Camet Trading“ – vienos iš keturių didžiausių avokadų eksportuotojų Peru – savininko Juano Ignacio Cameto, avokadų triumfo eitynės neatsitiktinai vyko lygiagrečiai su socialinių tinklų augimu. Verslininkas sakė, kad pastaraisiais metais avokadas socialiniuose tinkluose įgijo kulto statusą. Jo nuomone, galima kalbėti apie avokadą kaip fetišą – aklo garbinimo objektą.
Straipsnio autorius pabrėžė, kad avokadui pavyko tapti ekologiško gyvenimo būdo ikona. Tas, kuris jį vartoja, esą sumažina cholesterolio kiekį ir drauge gerina pasaulį. Tačiau tiesa yra, deja, kitokia.
Norint avokadus auginti masiškai, reikia didelių plotų, jų jautrumas vėjui, saulei, šalčiui ir karščiui, o svarbiausia – vandens poreikis visiškai nedera su jų garbinimu.
„Limos priemiestyje įmonė „Camet Trading“ augina avokadus lauke, kuriame yra 28 tūkst. brandžių medžių. Jie kasdien „išgeria“ 290 tūks. litrų vandentiekio vandens. Tai yra daugiau nei 100 mln. litrų per metus, – teigė B.Herrmannas. – Peru sostinė yra Costa Verde pakrantėje, kuri, jei „nemeluoja“ jos pavadinimas, kažkada buvo žalia (isp. costa – pakrantė, verde – žalia. – Red.). Šiandien pakrantėje neauga jokia žolė, o Lima yra didžiausias pasaulyje miestas dykumoje po Kairo. Peru yra antra pagal dydį pasaulyje avokadų eksportuotoja“.
Žurnalistas sakė, kad pasaulinėje prekybos avokadais rinkoje pirmauja Meksika, smarkiai išsiveržusi į priekį. Iš čia į Jungtines Amerikos Valstijas kasmet patiekiama 900 tūkst. tonų avokadų. Beveik visas jų derlius gaunamas Mičoakano valstijoje.
Kadaise šis regionas buvo garsus savo pušynais, kur augo italinės pušys – pinijos. Jeigu šiandieną važiuosime aukštyn Sierra Madre kalnynu į Uruapano miestą, vadinamąją pasaulio avokadų sostinę, visur bus galima pamatyti tik lapuočius medžius, išvalytus laukus ir pramoninius statinius.
Pasak Ricardo Lunos, atsakingo už aplinkosaugą Mičoakane, per pastaruosius 20 metų valstija prarado pusę savo miškų. Mikroklimatas smarkiai pasikeitė, vietovė kenčia nuo stiprios sausros. Nors dėl auginamų avokadų regionas tapo turtingas, čia nebėra sąlygų, kurios gyvybiškai svarbios žmogaus gyvenime. „Mes einame žlugimo kryptimi“, – sako R.Luna.
„Mičoakanas priklauso toms Meksikos sritims, kur politikos vaidmuo nėra didelis. Čia tradiciškai valdo žmonės iš organizuoto nusikalstamumo aplinkos. Verslą su „žaliuoju auksu“ narkotikų karteliai atrado jau prieš keletą metų. Avokadų augintojų sąjungos prezidentą nužudė, kitą pagrobė, iš daugelio ūkininkų ir žemės savininkų turtą tiesiog atėmė, pinijos buvo iškirstos, kelmai išrauti.
Neseniai Uruapano centre nušovė tris avokadų augintojus. Įtariama, kad šias žmogžudystes įvykdė kartelis „Los Viagras“ – šiuo metu tai yra didžiausi verslininkai šiame regione: avokadų auginimas jiems krauna dvigubą pelną.
Pirma, dėl to, kad pasaulis ir visų pirma utopistai, siekiantys jį pagerinti, yra nepasotinami. Antra, dėl to, kad tarp didelių avokadų plantacijų galima stebuklingai paslėpti kanapes“, – teigia straipsnio autorius.
„Bet kokia masinė gamyba yra pražūtinga. Dėl palmių aliejaus, kaip ir dėl sojų pupelių, deginami atogrąžų miškai. Tačiau tofu atsisakymas nieko neduos. Didžioji dalis sojos pupelių yra sušeriama kiaulėmis ir galvijams. Atrodo, kad problema slypi ne atskirame produkte, bet sistemoje, maisto pramonėje. O avokadas čia yra tik akivaizdžiausias pasipiktinimą keliantis pavyzdys“, – reziumuoja B.Herrmannas.
Parengė Leonas Grybauskas
