Rugsėjo pabaigoje Seimas priėmė daug diskusijų sukėlusias Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, kurios numato, kad deginimo įrenginius, kuriuose energijai gaminti kaip kuras naudojamos komunalinės atliekos, būtų galima statyti ne arčiau kaip 20 kilometrų atstumu nuo gyvenamųjų vietovių. Už pataisas balsavo 62 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė – 7.
Tačiau prezidentė Dalia Grybauskaitė pataisas vetavo ir grąžino Seimui tobulinti.
Spalio 18 dienos posėdyje Seimas nusprendė vėl svarstyti Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projektą. Už tai, kad projektas toliau būtų svarstomas, balsavo 81 parlamentaras. 40 balsavo už tai, kad įstatymas būtų laikomas nepriimtu.
Pagrindiniu Seimo komitetu iki svarstymo plenariniame posėdyje paskirtas Aplinkos apsaugos komitetas. Prie projekto svarstymo planuojama grįžti spalio 25 dieną.
Prezidentės vyriausioji patarėja Lina Antanavičienė posėdyje pristatė šalies vadovės dekretą, kuriuo Seimui pakartotinai grąžintos svarstyti įstatymo pataisos dėl atliekų deginimo įrenginių statybų ribojimo.
Pasak šalies vadovės patarėjos, Seimo priimtomis pataisomis be jokių pagrįstų aplinkosauginių kriterijų apribojamos galimybės mūsų šalyje statyti naujus atliekų deginimo objektus ir pažeidžiant Konstitucijoje įtvirtintus ūkinės veiklos laisvės bei teisėtų lūkesčių apsaugos principus kvestionuojama jau statomų atliekų deginimo jėgainių ateitis.
„Priimtos pataisos taip pat prieštarauja ekonomiškai efektyviai ir moderniai ES atliekų tvarkymo praktikai“, – kalbėjo vyriausioji patarėja.
L. Antanavičienės tvirtinimu, pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimus bet kokios ūkinės veiklos apribojimai ar pakeitimai turi būti pagrįsti, adekvatūs, proporcingi ir nustatomi tik įstatymu, o ne Vyriausybės nutarimu.
Prezidentė siūlo naujai statomiems atliekų tvarkymo objektams Lietuvoje, kaip ir daugelyje ES šalių, taikyti ne niekur Europoje nenaudojamus geografinius apribojimus, o įstatymuose numatytus griežčiausius aplinkosauginius taršos mažinimo bei visuomenės sveikatos apsaugos reikalavimus.
„Šiuolaikinės, modernios technologijos sudaro visas galimybes užtikrinti pačius aukščiausius aplinkos apsaugos standartus statant tokias jėgaines net ir tankiai apgyvendintose teritorijose, netoli miestų centrų. Tą demonstruoja Europos Sąjungos šalių patirtis.
2017 metais Europos Sąjungoje veikė net 489 atliekas naudojančios jėgainės, kurių atstumas iki miestų centrų vidutiniškai tesiekia 3 kilometrus“, – teigė L. Antanavičienė.
Kaip pažymėjo šalies vadovės patarėja, deginamų atliekų kiekiai turi būti ribojami, turime ruoštis perdirbti ne mažiau kaip 50 proc. komunalinių atliekų ir įgyvendinti žiedinės ekonomikos tikslus, kurie ir užtikrins Lietuvos gyventojams saugią ir švarią aplinką.
Aplinkos apsaugos komitetas išvadas dėl pataisų pristatys ketvirtadienį nenumatytame plenariniame posėdyje.
