Teisėsaugininkų pričiuptos sostinės įmonės „Metrail“ nesąžiningos veiklos bangos gali išjudinti visą atliekų tvarkymo sistemą.
Ši bendrovė pradangino apie 15 tūkst. tonų plastiko ir metalo pakuočių, už kurių tvarkymą su ja buvo atsiskaičiusios viešosios įstaigos Pakuočių tvarkymo organizacija bei „Žaliasis taškas“. Pastarosios pinigus surinko iš verslo įmonių.
Gamintojai ir importuotojai buvo pakraupę, kai, nustačius nesąžiningą „Metrail“ veiklą, jiems buvo pareikštos pretenzijos ir nurodyta sumokėti apie 30 mln. eurų taršos mokesčių, nors už pakuočių tvarkymą jie jau buvo atsiskaitę.
Nustatė aiškų terminą
Nuo šių metų pradžios vyko derybos tarp Aplinkos ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų bei verslo atstovų. Nors buvo žadama, kad netrukus pavyks sudaryti taikos sutartį, padėtis nepajudėjo iš mirties taško. Todėl vakar dėl to buvo tariamasi Vyriausybėje.
Pastaroji nusprendė nesanti bylos šalis, tad jokių nurodymų valdžios institucijoms nedavė. Išskyrus vieną – Aplinkos ministerija arba jai pavaldus Aplinkos apsaugos departamentas per dvi savaites turi pateikti savo pasiūlymus dėl taikos sutarties.
„Nutarta, kad būtent Aplinkos ministerija turi visus įgaliojimus išspręsti šį reikalą. Vyriausybė supranta, kad padėtis labai rimta, o padariniai gali būti labai sunkūs ir verslui, ir valstybei. Keista, kad Aplinkos ministerija ir Aplinkos departamentas iki šiol laikosi įsikibę įstatymų raidės ir menamų milijonų, tačiau visai negalvoja apie pasekmes ir kokių nuostolių padarys bręstanti pakuočių ir atliekų tvarkymo krizė. Ministerija bei departamentas vengia prisiimti lyderystę, bijo ir slepiasi už valstybės institucijų raštų ir išaiškinimų, bet ar tos pačios institucijos padės suvaldyti krizę, kurią sukurs jų neveiklumas?“ – klausė Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovė Raminta Radavičienė.
Atsakomybė – departamentui
Tačiau Aplinkos ministerija, atrodo, linkusi nusiplauti rankas. Anot ministro Kęstučio Navicko patarėjo Mindaugo Bajarūno, iš esmės pritariama taikiems teisminių ginčų sprendimams, kurie neprieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms.
„Tačiau, laikantis teisės aktų reikalavimų, įgaliojimus priimti sprendimą dėl taikos sutarties ir užtikrinti tokios sutarties sąlygų atitiktį teisės aktams turi išimtinai potencialios sutarties šalys – gamintojų ir importuotojų atstovaujamos organizacijos ir Aplinkos apsaugos departamentas (AAD). Būtent AAD yra atsakovas byloje, kurioje ginčijamas sprendimas, kuriuo buvo panaikinti organizacijos išduoti gaminių ir pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai. AAD laikosi nuomonės, kad nors procesinės teisės normos ir leidžia sudaryti taikos sutartį, AAD, kaip aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę atliekanti institucija, turi laikytis imperatyvių teisės aktų nuostatų. AAD nesuteikta teisė savo nuožiūra taikyti išimtis, kurios nenumatytos norminiuose teisės aktuose“, – tokį atsakymą atsiuntė Aplinkos ministerija.
Atliekų niekas netvarkys?
Apie tai, kokie gali būti padariniai nesudarius taikos sutarties, pasakojo „Green Lex“ advokatas Robertas Klovas. Anot jo, įmonės, iš kurių reikalaujama antrą sykį susimokėti už tą patį, gali paduoti į teismą abi už pakuočių tvarkymo organizavimą atsakingas įstaigas.
„Tokiu atveju jos būtų bankrutuojančios. Tačiau būtent šios įstaigos, pagal mūsų įstatymus, gali sudarinėti sutartis dėl pakuočių tvarkymo, o ne pavienės įmonės. Iškėlus joms bylas veikla įstrigtų, abi organizacijos nebegalėtų sudarinėti naujų sutarčių. Tuomet gamintojai ar importuotojai mokėtų valstybei taršos mokesčius, tačiau atliekos būtų visiškai netvarkomos“, – įspėjo teisininkas.
Jo teigimu, be taikos sutarties, būtina kuo skubiau persvarstyti atliekų tvarkymą nustatančius teisės aktus, nes dabartinė padėtis smarkiai pablogino Lietuvos investicinį klimatą.
„Nenormalu, jog 2018-aisiais gamintojai arba importuotojai sužino, kad jiems 2013-aisiais išduotos pažymos apie sutvarkytas atliekas yra panaikintos, todėl reikia susimokėti mokestį. Kalbant apie tą pačią „Metrail“, verslo įmonės neturėjo jokių galimybių patikrinti, ar ši įmonė veikė sąžiningai. Net ir tada dar veikusių regioninių aplinkos apsaugos departamentų pareigūnai to neįstengė padaryti, tiktai teisėsauga. Tai ką tada kalbėti apie verslininkus?“ – sakė advokatas R.Klovas.(LR)
